Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 80 %
Teisingai atsakyta į 32 iš 40 klausimų.
Kiek laiko iki naktinio skrydžio nerekomenduojama žiūrėti į ryškią šviesą?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Siūlomas hiperventiliacijos gydymo būdas yra:
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokiu dėsniu paremta dujų apykaita alveolėse?
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Plaučių alveolės (lot. alveoli pulmonales) arba tiesiog alveolės – smulkiausios pūslelės, esančios plaučio bronchiolės gale. Jų skersmuo 0,1-0,2 mm. Alveolės glaudžiai susijusios su plaučių kapiliarine sistema. Per alveoles, kurių yra apie 300 mln., vyksta dujų apykaita. Jos yra plonomis sienelėmis, kad lengviau praeitų dujos, drėgnu vidumi, gausiai apraizgytos kapiliarų. Veninis kraujas kapiliaruose virsta arteriniu.
Plaučiuose alveolės suformuoja kekes, kurios primena vynuoges. Sudarytos iš alveolės kanalo (kartais vadinamų alveolių poromis) ir plonos sienelės, apraizgytos kapiliarų (net 70 % alveolių paviršiaus), per kurią vyksta dujų apykaita. Anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas iš viso organizmo, nešamas į alveolių kraujagysles kur difuzijos būdu pašalinamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis.
Plaučiuose alveolės suformuoja kekes, kurios primena vynuoges. Sudarytos iš alveolės kanalo (kartais vadinamų alveolių poromis) ir plonos sienelės, apraizgytos kapiliarų (net 70 % alveolių paviršiaus), per kurią vyksta dujų apykaita. Anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas iš viso organizmo, nešamas į alveolių kraujagysles kur difuzijos būdu pašalinamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis.
Ar hipoksiją gali parodyti keistas fizinis arba protinis elgesys?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas atsakingas už geros piloto sveikatos būklės palaikymą?
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ištikus hipoksijai, trumpalaikė atmintis:
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokioje atmintyje bus saugoma SV nuoroda pereiti į 118,1 dažnį skrydžio metu?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Laikino pasimetimo erdvėje būsena, kylanti dėl įvairių sensorinių organų klaidinančios informacijos, perduotos smegenims, vadinama:
96% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skrydžio metu galinčios kilti iliuzijos:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skrydžio metu gali sutrikti bet kuri iš kūno pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje užtikrinančių pojūčių sistemų. Tuomet kyla vizualinės, vestibiuliarinės ar proprioceptinės iliuzijos.
Vizualinės iliuzijos:
a) Reliatyvaus judėjimo iliuzija. Tai objektų tarpusavio padėties kitimo klaidingas suvokimas. Šią iliuziją pilotai gali patirti grupinių skydžių metu, stebėdami orlaivių tarpusavio padėties kitimą. Ši iliuzija kyla ir sraigtasparniui kybant virš aukštos žolės – rotoriaus srovės pučiama žolė banguoja ir atrodo, kad sraigtasparnis juda, panašiai būna ir virš vandens.
b) Žemės šviesų supainiojimas. Kartais yra klaidingai suvokiamos žemėje tam tikra tvarka išsidėsčiusios šviesos. Pavyzdžiui, šviesos išilgai jūros ar upės kranto gali būti suvoktos kaip horizonto linija.
c) Klaidingai suvokiamos vertikalios ir horizontalios linijos. Debesų formacijų kontūrai gali būti sumaišyti su horizonto linija.
d) Gilumo suvokimo iliuzija. Skrendant virš dykumos, sniegynų ar vandenyno, pilotas gali patirti iliuziją, kad skrenda didesniame aukštyje, negu yra iš tikrųjų. Tai yra dėl vizualinės informacijos − išorinių atskaitos taškų − trūkumo. Gilumo suvokimo iliuzija susidaro ir skrendant blogo matomumo sąlygomis − per rūką, lietų ar dūmus. Matomi objektai atrodo esą toliau, negu yra iš tikrųjų.
e) Struktūros iliuzija. Dykumoje, žiūrint pro įkaitusio oro bangas, tiesios linijos gali atrodyti banguotos. Tokią iliuziją sukelia ne tik šilumos bangos, bet ir krintantis sniegas, lietus, šlapdriba. Žiūrint pro stiprų lietų, gali atrodyti, kad orlaivio aeronavigacinės ugnys yra kitoje vietoje, ar viena atrodyti kaip dvi. Orlaivio kabinos stiklai dėl šviesos refrakcijos tam tikromis sąlygomis taip pat gali sudaryti struktūros iliuziją.
f)Autokinezė. Tamsoje žiūrint į nejudantį šviesos šaltinį ilgiau kaip keletą sekundžių, jis pradeda judėti. Tai yra autokinezės iliuzija. Buvęs nejudantis šviesos šaltinis pradeda judėti švytuokliniais judesiais. Net ir žinant, kad tas šviesos šaltinis negali judėti, ir į jį žiūrint labai įdėmiai, matomas jo judėjimas nenustoja.
g) Atvirkščios perspektyvos iliuzija. Skrendant naktį pasirodęs kitas orlaivis gali atrodyti tolstąs, kai iš tikrųjų jis artėja. Ši iliuzija dažnai patiriama naktį stebint lygiagrečiu kursu skrendantį orlaivį. Norėdami nustatyti skrydžio kryptį, įgulos nariai turi stebėti orlaivio aeronavigacines ugnis ir santykinę tarpusavio padėtį. Jei ugnių intensyvumas stiprėja − orlaivis artėja, jei silpnėja − tolsta.
Vestibiuliarinės iliuzijos. Dėl kampinio pagreičio įtakos puslankiniams kanalams gali kilti somatogyrinės ar somatogravinės iliuzijos.
Proprioceptorių siunčiama informacija, jeigu jos nepalaiko kitų sensorinių sistemų siunčiama informacija, gali sukelti klaidingą kūno padėties pojūtį. Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro kilimo iliuzija. Posūkiui pasibaigus, kūnas palengvėja ir atsiranda žemėjimo iliuzija. Proprioreceptinė iliuzija viena pasireiškia retai.
Dažna problema aviacijoje yra artėjančio orlaivio santykinio aukščio ir galimo susidūrimo rizikos įvertinimas. Toli skrendantys orlaiviai gali atrodyti skrendantys aukščiau, bet prasilenkiant būna žemesniame aukštyje. Kalnų viršūnės, debesys iš toli atrodo iškilę virš lėktuvo trajektorijos, bet artėjant prie jų žemėja.
Kreiseriniame skrydyje taip pat gali pasitaikyti ir kitos vizualinės (reliatyvaus judėjimo, žemės šviesų, gilumos bei struktūros supainiojimo), vestibuliarinės (somatogyrinės, somatogravinės) iliuzijos.
Vizualinės iliuzijos:
a) Reliatyvaus judėjimo iliuzija. Tai objektų tarpusavio padėties kitimo klaidingas suvokimas. Šią iliuziją pilotai gali patirti grupinių skydžių metu, stebėdami orlaivių tarpusavio padėties kitimą. Ši iliuzija kyla ir sraigtasparniui kybant virš aukštos žolės – rotoriaus srovės pučiama žolė banguoja ir atrodo, kad sraigtasparnis juda, panašiai būna ir virš vandens.
b) Žemės šviesų supainiojimas. Kartais yra klaidingai suvokiamos žemėje tam tikra tvarka išsidėsčiusios šviesos. Pavyzdžiui, šviesos išilgai jūros ar upės kranto gali būti suvoktos kaip horizonto linija.
c) Klaidingai suvokiamos vertikalios ir horizontalios linijos. Debesų formacijų kontūrai gali būti sumaišyti su horizonto linija.
d) Gilumo suvokimo iliuzija. Skrendant virš dykumos, sniegynų ar vandenyno, pilotas gali patirti iliuziją, kad skrenda didesniame aukštyje, negu yra iš tikrųjų. Tai yra dėl vizualinės informacijos − išorinių atskaitos taškų − trūkumo. Gilumo suvokimo iliuzija susidaro ir skrendant blogo matomumo sąlygomis − per rūką, lietų ar dūmus. Matomi objektai atrodo esą toliau, negu yra iš tikrųjų.
e) Struktūros iliuzija. Dykumoje, žiūrint pro įkaitusio oro bangas, tiesios linijos gali atrodyti banguotos. Tokią iliuziją sukelia ne tik šilumos bangos, bet ir krintantis sniegas, lietus, šlapdriba. Žiūrint pro stiprų lietų, gali atrodyti, kad orlaivio aeronavigacinės ugnys yra kitoje vietoje, ar viena atrodyti kaip dvi. Orlaivio kabinos stiklai dėl šviesos refrakcijos tam tikromis sąlygomis taip pat gali sudaryti struktūros iliuziją.
f)Autokinezė. Tamsoje žiūrint į nejudantį šviesos šaltinį ilgiau kaip keletą sekundžių, jis pradeda judėti. Tai yra autokinezės iliuzija. Buvęs nejudantis šviesos šaltinis pradeda judėti švytuokliniais judesiais. Net ir žinant, kad tas šviesos šaltinis negali judėti, ir į jį žiūrint labai įdėmiai, matomas jo judėjimas nenustoja.
g) Atvirkščios perspektyvos iliuzija. Skrendant naktį pasirodęs kitas orlaivis gali atrodyti tolstąs, kai iš tikrųjų jis artėja. Ši iliuzija dažnai patiriama naktį stebint lygiagrečiu kursu skrendantį orlaivį. Norėdami nustatyti skrydžio kryptį, įgulos nariai turi stebėti orlaivio aeronavigacines ugnis ir santykinę tarpusavio padėtį. Jei ugnių intensyvumas stiprėja − orlaivis artėja, jei silpnėja − tolsta.
Vestibiuliarinės iliuzijos. Dėl kampinio pagreičio įtakos puslankiniams kanalams gali kilti somatogyrinės ar somatogravinės iliuzijos.
Proprioceptorių siunčiama informacija, jeigu jos nepalaiko kitų sensorinių sistemų siunčiama informacija, gali sukelti klaidingą kūno padėties pojūtį. Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro kilimo iliuzija. Posūkiui pasibaigus, kūnas palengvėja ir atsiranda žemėjimo iliuzija. Proprioreceptinė iliuzija viena pasireiškia retai.
Dažna problema aviacijoje yra artėjančio orlaivio santykinio aukščio ir galimo susidūrimo rizikos įvertinimas. Toli skrendantys orlaiviai gali atrodyti skrendantys aukščiau, bet prasilenkiant būna žemesniame aukštyje. Kalnų viršūnės, debesys iš toli atrodo iškilę virš lėktuvo trajektorijos, bet artėjant prie jų žemėja.
Kreiseriniame skrydyje taip pat gali pasitaikyti ir kitos vizualinės (reliatyvaus judėjimo, žemės šviesų, gilumos bei struktūros supainiojimo), vestibuliarinės (somatogyrinės, somatogravinės) iliuzijos.
Didžiausią žemės atmosferos dujų dalį sudaro:
84% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip vadinamas po nestandartinio įvykio priimtas sprendimas, kai nėra nustatyta jokia procedūra?
57% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įgūdžių, taisyklių ir žinių naudojimas darant sprendimus aviacijoje. 1980 metais danų ergonomistas Rasmusenas (J. Rasmussen) pasiūlė trijų lygių veiklos kontrolės modelį. Šis „SRK“ modelis tinka paaiškinti ir pilotų mokymąsi skraidyti bei skraidymą. Tai:
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
Koks yra minimalus žmogaus reakcijos laikas?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Su dėmesio perkėlimu tiesiogiai susijęs reakcijos laikas. Reakcijos laikas yra laikas tarp signalo atsiradimo pradžios ir atsako į signalą pradžios. Minimalus reakcijos laikas, kai pilotas laiko pirštą ant jungiklio ir laukia signalo jam paspausti, yra 0,2 sekundės. Kuo yra daugiau lempučių ir mygtukų, iš kurių reikia rinktis, tuo situacija komplikuotesnė. Jei mes tikimės tam tikro signalo ir būnam jam pasiruošę, reakcija į jį yra greitesnė.
Normalus kvėpavimas:
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuris iš fiziologinių reiškinių negali būti valdomas sąmoningai:
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks oras tankesnis?
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokia kūno dalis jautriausia išilginei 4-10 Hz vibracijai?
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Didėjant aukščiui, santykinis deguonies kiekis ore:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek laiko galioja medicinos pažyma (2 klasės) pilotams mėgėjams ar sklandytojams sulaukusiems 40 metų amžiaus?
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek yra miego gylių?
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
4 miego gyliai:
a) Pirmoje miego stadijoje sumažėja bangų amplitudė nuo 8-12 Hz, stebimų budrumo metu
b) Antroje stadijoje dažnis ima mažėti, bet tuo pačiu atsiranda 12-16 Hz šoktelėjimai.
c) Trečioje ir ketvirtoje stadijoje bangų dažnis nukrinta iki 1-2 Hz, amplitudė padidėja. Šios bangos vadinamos delta bangomis, ir tuo metu žmogų labai sunku pažadinti. Šios fazės metu akių judesių nėra, širdis ir kvėpavimas dirba lėčiau, raumenys atsipalaiduoja, sumažėja smegenų aktyvumas.
d) Taip pat svarbi yra greitų akių judesių faze, dar vadimama REM (angl. „Rapid eye movements“) faze. Šios fazės metu elektromagnetinės bangos yra dažnesnės negu budrumo metu, t.y. smegenys veikia visu galingumu, sapnuoja. Manoma, kad ne REM miego metu vyksta fizinis poilsis, o REM – psichologinis. Pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo būna daugiau ne REM miego, o žmonės turintys intensyvių psichologinių pergyvenimų daugiau sapnuoja. REM fazėje smegenys yra aktyvios – aktyvuoti smegenų neuronai, kurie atsakingi už motorikos reguliaciją ir regos informacijos apdorojimą. Po keturių nemiegotų naktų nerandama jokių didesnių fizinių sutrikimų, žmogus gali atlikinėti neilgus intelekto testus, bet po sapnų deprivacijos blogėja atmintis ir gavęs miegoti normaliai vieną naktį žmogus ištisai sapnuoja. Jei atsibundame REM fazės metu, atsimename sapną, kitų fazių metu - neatsimename.
Miego metu žmogus keletą kartų pereina per visus miego gylius, pradėdamas nuo pirmos fazės, pereidamas iki ketvirtos, po to vėl sugrįždamas iki pirmos, bet neatsibusdamas, o pereidamas į REM fazę. Kūdikiai puse laiko praleidžia REM fazėje, seni žmonės mažiau būna trečioje ir ketvirtoje miego fazėje.
a) Pirmoje miego stadijoje sumažėja bangų amplitudė nuo 8-12 Hz, stebimų budrumo metu
b) Antroje stadijoje dažnis ima mažėti, bet tuo pačiu atsiranda 12-16 Hz šoktelėjimai.
c) Trečioje ir ketvirtoje stadijoje bangų dažnis nukrinta iki 1-2 Hz, amplitudė padidėja. Šios bangos vadinamos delta bangomis, ir tuo metu žmogų labai sunku pažadinti. Šios fazės metu akių judesių nėra, širdis ir kvėpavimas dirba lėčiau, raumenys atsipalaiduoja, sumažėja smegenų aktyvumas.
d) Taip pat svarbi yra greitų akių judesių faze, dar vadimama REM (angl. „Rapid eye movements“) faze. Šios fazės metu elektromagnetinės bangos yra dažnesnės negu budrumo metu, t.y. smegenys veikia visu galingumu, sapnuoja. Manoma, kad ne REM miego metu vyksta fizinis poilsis, o REM – psichologinis. Pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo būna daugiau ne REM miego, o žmonės turintys intensyvių psichologinių pergyvenimų daugiau sapnuoja. REM fazėje smegenys yra aktyvios – aktyvuoti smegenų neuronai, kurie atsakingi už motorikos reguliaciją ir regos informacijos apdorojimą. Po keturių nemiegotų naktų nerandama jokių didesnių fizinių sutrikimų, žmogus gali atlikinėti neilgus intelekto testus, bet po sapnų deprivacijos blogėja atmintis ir gavęs miegoti normaliai vieną naktį žmogus ištisai sapnuoja. Jei atsibundame REM fazės metu, atsimename sapną, kitų fazių metu - neatsimename.
Miego metu žmogus keletą kartų pereina per visus miego gylius, pradėdamas nuo pirmos fazės, pereidamas iki ketvirtos, po to vėl sugrįždamas iki pirmos, bet neatsibusdamas, o pereidamas į REM fazę. Kūdikiai puse laiko praleidžia REM fazėje, seni žmonės mažiau būna trečioje ir ketvirtoje miego fazėje.
Koks stresorius yra stipriausias?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek procentų kūno masės sudaro kraujas?
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kraujas tik tekėdamas gali atlikti visas savo funkcijas. Žmogus turi apie 5 l kraujo, kuris sudaro 5 % visos kūno masės. Kraują sudaro 45 % ląstelių ir 55 % plazmos.
Kiekvienas kraujo komponentas vykdo unikalią funkciją:
● perneša į audinius deguonį ir pašalina anglies dvideginį iš jų;
● užtikrina ląstelių mitybą ir šalutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą;
● reguliuoja kūno cheminį balansą ir šilumos apykaitą;
● transportuoja cheminius pranešiklius – hormonus, kurie reguliuoja įvairių organų veiklą;
● kovoja su patekusiom bakterijom.
Kiekvienas kraujo komponentas vykdo unikalią funkciją:
● perneša į audinius deguonį ir pašalina anglies dvideginį iš jų;
● užtikrina ląstelių mitybą ir šalutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą;
● reguliuoja kūno cheminį balansą ir šilumos apykaitą;
● transportuoja cheminius pranešiklius – hormonus, kurie reguliuoja įvairių organų veiklą;
● kovoja su patekusiom bakterijom.
Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą, galimas:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą, galimas organizmo perkaitimas. Organizmui perkaitus, sutrinka kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas. Paprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui: kabinoje, šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t. t. Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: galvos skausmai, mieguistumas.
Koks negalavimas dažniausiai ištinka pilotą skrydžio metu?
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar hipoksijai turi įtakos nedidelis įkvepiamo anglies monoksido kiekis?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Atsisakę skrydžio po nardymo su akvalangu ir kvėpavimo suspaustu oru, jūs sumažinate:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nardant su akvalangu yra kvėpuojama suspaustu oru, todėl į organizmą patenka didesnis azoto kiekis. 30 ft vandens stulpas slegia tiek pat, kiek dar viena atmosfera (760 mm Hg), taigi asmuo 30 ft gylyje patiria 2 atmosferų slėgį. Jeigu skrendama nepraėjus 24 valandoms po nardymo su akvalangu, dekompresinės ligos simptomai pasireikš jau 6000 ft aukštyje.
Jei kilimo ir tūpimo takas yra įkalnėje, pilotas jaučiasi skrendantis:
63% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei kilimo ir tūpimo takas yra įkalnėje, pilotas jaučiasi skrendąs virš tūptinės. Patikėjus šia iliuzija nuleidžiama orlaivio nosis ir mažinamas aukštis. Tai atliekant prie žemės, galima avarija. Be to, toks kilimo ir tūpimo takas (KTT) atrodo trumpesnis, negu yra iš tikrųjų.
KTT esant nuokalnėje pilotui atsiranda skrydžio žemiau tūptinės iliuzija. Paklusdamas jai pilotas sumažina tūptinės kampą. Nors šis KTT atrodo ilgesnis negu yra, lėktuvas arba nutupia tako gale, arba praskrenda KTT, arba, sumažėjus greičiui, nukrenta.
Kaip yra reguliuojamas kvėpavimo dažnis ir gylis?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies dvideginio kiekis kraujyje valdo kvėpavimo dažnį. Didesnis jo kiekis kraujyje stimuliuoja smegenis greitinti kvėpavimą ir todėl padidėja deguonies kiekis kraujyje ir sumažėja anglies dvideginio. Smegenims gavus informaciją, jog anglies dvideginio kiekis yra normalus, kvėpavimo ritmas sunormalėja. Tam tikros galvos smegenų ląstelės geba justi deguonies stygių kraujyje ir paspartinti kvėpavimą.
Būsena, kai dėl mažo deguonies kiekio kraujyje, lūpos ir pirštų galai pamėlynuoja:
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Asmuo, patyręs hipoksiją bus cianoziškas. Dėl mažo deguonies kiekio kraujyje jo lūpos ir pirštų galai bus pamėlynavę.
cianozė (cyanosis < gr. kyanos – tamsiai mėlynas), odos ir gleivinių pamėlynavimas. Geriausiai matoma ten, kur plona oda (lūpose, ausų kaušeliuose, naguose). Atsiranda, kai kraujuje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozė būna centrinė ir periferinė. Esant centrinei cianozei redukuoto hemoglobino kiekis padidėja ne tik kapiliaruose, bet ir arteriniame kraujuje. Ją lemia sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi (užspringimas, ūmios arba lėtinės kvėpavimo organų ligos, krūtinės ląstos patologija, kai kurios širdies ydos, plaučių arterioveninės fistulės, kvėpavimo centro slopinimas), pakitęs hemoglobinas apsinuodijus nitratais, sulfanilamidais, anilinu, kai kurios hemoglobinopatijos. Periferinė cianozė atsiranda sulėtėjus kraujotakai audiniuose, todėl redukuoto hemoglobino padaugėja tik kapiliariniame kraujuje (deš. skilvelio nepakankamumas, venų trombozė, tromboflebitas, odos kraujagyslių spazmas dėl šoko, sušalus). Ūminė cianozė atsiranda staiga (užspringus); poūmė cianozė trunka nuo keliasdešimties minučių iki paros (atsiranda dėl sunkaus bronchinės astmos priepuolio, plaučių uždegimo); lėtinė cianozė būna sergantiesiems lėtinėmis plaučių, širdies ligomis.
cianozė (cyanosis < gr. kyanos – tamsiai mėlynas), odos ir gleivinių pamėlynavimas. Geriausiai matoma ten, kur plona oda (lūpose, ausų kaušeliuose, naguose). Atsiranda, kai kraujuje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozė būna centrinė ir periferinė. Esant centrinei cianozei redukuoto hemoglobino kiekis padidėja ne tik kapiliaruose, bet ir arteriniame kraujuje. Ją lemia sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi (užspringimas, ūmios arba lėtinės kvėpavimo organų ligos, krūtinės ląstos patologija, kai kurios širdies ydos, plaučių arterioveninės fistulės, kvėpavimo centro slopinimas), pakitęs hemoglobinas apsinuodijus nitratais, sulfanilamidais, anilinu, kai kurios hemoglobinopatijos. Periferinė cianozė atsiranda sulėtėjus kraujotakai audiniuose, todėl redukuoto hemoglobino padaugėja tik kapiliariniame kraujuje (deš. skilvelio nepakankamumas, venų trombozė, tromboflebitas, odos kraujagyslių spazmas dėl šoko, sušalus). Ūminė cianozė atsiranda staiga (užspringus); poūmė cianozė trunka nuo keliasdešimties minučių iki paros (atsiranda dėl sunkaus bronchinės astmos priepuolio, plaučių uždegimo); lėtinė cianozė būna sergantiesiems lėtinėmis plaučių, širdies ligomis.
Kokia iliuzija susidaro tūpiant naktį, kai trūksta atskaitos taškų įvertinti atstumą?
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tupiant naktį aerodrome, esančiame dykumoje, miške ar vandenyje, matomos tik tako ar aerodromo šviesos. Vizualiai nustatyti atstumą iki KTT sunku. Tai vadinama „juodosios skylės“ efektu. Trūkstant atskaitos taškų įvertinant atstumą kyla aukštos tūptinės iliuzija. Reaguodami į tai pilotai mažina tūptinės kampą. Kartais viskas baigiasi avarija prieš KTT pradžią.
Stebint tuščią regėjimo lauką, akys fokusuoja žvilgsnį šiame nuotolyje:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Viena svarbiausių savybių, kurią turi turėti kompetetingas pilotas, yra:
99% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnas kvėpavimas dėl susijaudinimo, susirūpinimo ar judesių sutrikimo gali sukelti:
96% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek laiko iki skrydžio turi palaukti davęs kraujo pilotas?
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Efektyvios veiklos laikas 40000 ft aukštyje:
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Veiklios sąmonės laikas ir efektyvios veiklos laikas, tai yra laikas per kurį pilotas turi atpažinti hipoksijos pasireiškimą ir imtis atitinkamų veiksmų. Tai nėra laikas iki sąmonės praradimo, bet laikotarpis nuo reikiamo deguonies kiekio sumažėjimo iki to momento, kada darbingumas ir veikla sutrinka tiek, jog asmuo nebegali imtis gelbėjimosi veiksmų.
Šis laikas yra gana individualus; tam turi įtakos:
a) asmens sveikata;
b) darbo krūvis hipoksijos metu;
c) rūkymas;
d) viršsvoris ar nutukimas;
e) dekompresijos tipas – lėta ar smūginė.
Efektyvios veiklos laikas visada trumpesnis už veiklios sąmonės laiką. Kiekybiškai jį įvertinti sunku, kadangi šis laikas labai priklauso nuo asmens ypatybių, jo veiklos hipoksijos metu, streso lygio ir kitų aplinkybių. Efektyvios veiklos laiko svyravimo ribos gali būti labai plačios, tačiau 40000 ft aukštyje jis yra apie 5–6 sekundės.
Šis laikas yra gana individualus; tam turi įtakos:
a) asmens sveikata;
b) darbo krūvis hipoksijos metu;
c) rūkymas;
d) viršsvoris ar nutukimas;
e) dekompresijos tipas – lėta ar smūginė.
Efektyvios veiklos laikas visada trumpesnis už veiklios sąmonės laiką. Kiekybiškai jį įvertinti sunku, kadangi šis laikas labai priklauso nuo asmens ypatybių, jo veiklos hipoksijos metu, streso lygio ir kitų aplinkybių. Efektyvios veiklos laiko svyravimo ribos gali būti labai plačios, tačiau 40000 ft aukštyje jis yra apie 5–6 sekundės.
Pilotas peršalęs ir sloguoja. Tikėtina pasekmė:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Aukštybinis ausies skausmas. Vidurinėje ausyje yra apie 1,0−1,5 cm3 oro. Mažėjant išoriniam slėgiui, besiplečiantis vidurinėje ausyje oras Eustachijaus vamzdžiu išeina į nosiaryklę. Dėl Eustachijaus vamzdžio anatominių savybių oras lengviau išeina iš viduriniosios ausies, negu grįžta, todėl aukštybinis ausies skausmas dažnesnis leidžiantis negu kylant. Sloguojant, gripuojant ar sergant kitomis nosiaryklės ligomis, Eustachijaus vamzdis paburksta ir oras pro jį nepraeina. Oro slėgis vidurinėje ausyje ir išorėje skiriasi, ausies būgnelis išlinksta. Ši būsena yra skausminga. Be skausmo gali būti: laikinas kurtumas, galvos svaigimas, skambesys ausyse, būgnelio plyšimas.
Normalus kraujospūdis yra:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiekvieno sveikatos patikrinimo metu yra matuojamas ir vertinamas kraujospūdis. Rezultatas pateikiamas dviem skaičiais, pavyzdžiui 120/80. Pirmasis skaičius rodo sistolinį kraujospūdį, tai yra spaudimą, kurį sukelia susitraukdama širdis. Antrasis skaičius rodo diastolinį kraujospūdį – slėgį kraujotakos sistemoje širdies atsipalaidavimo metu. Matavimo vienetai yra gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm Hg).
Rūkančio žmogaus "fiziologinis aukštis" pakyla:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Ar anglies monoksido sukeliami sveikatos pakenkimai kaupiasi?
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai:
● galvos skausmas, viršugalvio spaudimo pojūtis, svaigimas ir pykinimas;
● pablogėjęs regėjimas;
● visaapimantis mieguistumas ir silpnumas;
● pablogėjęs sprendimų priėmimas;
● susilpnėjusi atmintis;
● suretėjęs kvėpavimo dažnis ir susilpnėjęs pulsas;
● susilpnėjusi raumenų jėga;
● paraudę skruostai ir lūpos;
● traukuliai;
● mirtis.
● galvos skausmas, viršugalvio spaudimo pojūtis, svaigimas ir pykinimas;
● pablogėjęs regėjimas;
● visaapimantis mieguistumas ir silpnumas;
● pablogėjęs sprendimų priėmimas;
● susilpnėjusi atmintis;
● suretėjęs kvėpavimo dažnis ir susilpnėjęs pulsas;
● susilpnėjusi raumenų jėga;
● paraudę skruostai ir lūpos;
● traukuliai;
● mirtis.
Kylant aukštyn ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti:
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti azoto. Azoto dujoms tinka Henrio dujų dėsnis − tirpale ištirpusių dujų kiekis yra tiesiogiai proporcingas slėgiui virš skysčio. Mažėjant barometriniam slėgiui, proporcingai mažėja ir parcialiniai dujų slėgiai. Kūno audiniai, palyginti su krauju, tampa persotinti azoto ir organizmas stengiasi atgauti dujų pusiausvyrą, išskirdamas jas į veninį kraują. Pakilus į didesnį kaip 25000 ft aukštį, azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruojasi ir formuoja burbuliukus, kurie sutrikdo normalią kraujotaką. Dekompresinės ligos jau galima tikėtis nuo 18000 ft aukščio, jame išbuvus ilgesnį laiką.
Ar dėl hiperventiliacijos gali sutrikti audinių aprūpinimas deguonimi?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Plazmoje gali būti ištirpęs nedidelis kiekis anglies dvideginio. Tačiau didžioji jo dalis yra transportuojama krauju, surišta su kraujo vandeniu kaip pusiau stabili anglies rūgštis.
Mūsų kraujas dėl jame esančios angliarūgštės yra rūgštus ir ši savybė svarbi atiduodant deguonį iš oksihemoglobino į audinius. Jei, esant tam tikroms būklėms (pvz., hiperventiliacija), sutrinka kraujo rūgštingumas, sutrinka ir audinių aprūpinimas deguonimi.
Mūsų kraujas dėl jame esančios angliarūgštės yra rūgštus ir ši savybė svarbi atiduodant deguonį iš oksihemoglobino į audinius. Jei, esant tam tikroms būklėms (pvz., hiperventiliacija), sutrinka kraujo rūgštingumas, sutrinka ir audinių aprūpinimas deguonimi.