Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 95 %
Teisingai atsakyta į 38 iš 40 klausimų.
Kiek mažiausiai valandų negalima skirsti po bendrinės anestezijos?
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnai medicininių procedūrų metu ar gydant dantis, skiriami analgetikai ir anestetikai. Kad pilotas skrydžio metu nejaustų neigiamo vaistų poveikio, reikalaujama neskristi mažiausiai 12 valandų po vietinio nuskausminimo procedūros ir mažiausiai 48 valandas po bendrinės anestezijos.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Rūkančio žmogaus "fiziologinis aukštis" pakyla:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Kaip vadinamas elgesys pagal numatytą tvarką ar procedūrą, skirtą susitvarkyti numatomo (iš anksto prognozuoto) įvykio metu?
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įgūdžių, taisyklių ir žinių naudojimas darant sprendimus aviacijoje. 1980 metais danų ergonomistas Rasmusenas (J. Rasmussen) pasiūlė trijų lygių veiklos kontrolės modelį. Šis „SRK“ modelis tinka paaiškinti ir pilotų mokymąsi skraidyti bei skraidymą. Tai:
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
Koks regėjimo aštrumas laikomas normaliu?
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Akies dalis, kurioje yra geriausias akies aštrumas:
56% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tinklainė yra akies vidinę pusę išklojęs šviesai jautrus sluoksnis. Tinklainę sudaro dviejų tipų fotoreceptoriai, gebantys šviesą paversti nerviniu impulsu, kuris optiniu nervu yra perduodamas į regimąją žievę ir ten suvokiamas. Kadangi optinio nervo išėjimo iš akies vietoje fotoreceptorių nėra, tai šviesa, patekusi ant šios tinklainės dalies, yra nematoma. Ta vieta tinklainėje vadinama „akląja dėme”. Fotoreceptoriai lazdelėmis ir kolbelėmis vadinami dėl savo formos. Kolbelių kiekvienoje akyje yra apie 6 mln.; jos susikaupusios centrinėje tinklainės dalyje, kuri vadinama duobute arba „geltonąja dėme“.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą:
68% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Stresas – anglų kalbos žodis, reiškiantis padidintą įtampą. Stresas sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja. Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzdinimu, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis. Stresas yra subjektyviai suvokiamas kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros praradimas. Streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas- vangesnis arba priešingai, aktyvesnis. Gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, valia, elgesio kontrolė. Streso atveju žmogus linkęs labiau rūkyti ar gerti, perisvalgyti arba nevalgyti, per anksti pabusti, atsiranda nuovargis, sunkiau daryti sprendimus. Stiprus ilgalaikis arba chroniškai pasikartojantis stresas gali sukelti kai kuriuos psichosomatinius susirgimus – opas, infarktą, arba pagreitina jų vystymąsį. Blogėja žmogaus darbingumas, kūrybiškumas, blogėja ir santykiai su aplinkiniais.
Ar situacija iššauks stresą priklauso nuo to, kaip mes ją įvertinsime ir išgyvensime (pavyzdžiui, gatvėje sutinkate pažįstamą, kuris su jumis nepasisveikina; jeigu pagalvosite, kad jis ant jūsų pyksta reakcija bus vienokia, jei nuspręsite, kad jis toks pavargęs, jog nieko nebemato – visai kita). Be to, kiekvienoje situacijoje mes suvokiame savo galimybes ją pakeisti ir tinkamai suvaldyti.
Kita vertus, visiškai išvengti streso neįmanoma ir nėra reikalo. Kiekvienas žmogus jaučia natūralų poreikį tam tikriems stresiniams poveikiams, stresas reiklauja tam tikro psichinio ir fizinio jėgų sutelktumo.
Ar situacija iššauks stresą priklauso nuo to, kaip mes ją įvertinsime ir išgyvensime (pavyzdžiui, gatvėje sutinkate pažįstamą, kuris su jumis nepasisveikina; jeigu pagalvosite, kad jis ant jūsų pyksta reakcija bus vienokia, jei nuspręsite, kad jis toks pavargęs, jog nieko nebemato – visai kita). Be to, kiekvienoje situacijoje mes suvokiame savo galimybes ją pakeisti ir tinkamai suvaldyti.
Kita vertus, visiškai išvengti streso neįmanoma ir nėra reikalo. Kiekvienas žmogus jaučia natūralų poreikį tam tikriems stresiniams poveikiams, stresas reiklauja tam tikro psichinio ir fizinio jėgų sutelktumo.
Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Ar vartojant vaistus galima skristi?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šiuolaikinė reklama nuolat siūlo įsigyti įvairiausių medikamentų, skirtų tiek gydyti, tiek profilaktikai. Labai svarbu atsiminti, kad absoliučiai daugumai medikamentų būdingas nepageidaujamas šalutinis poveikis, kuris skirtingiems žmonėms pasireiškia nevienodai. Čia galioja taisyklė: vartojant bet kokius vaistus, skristi negalima, nebent gavus aviacijos gydytojo leidimą.
Plati kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas susidaro hemoglobinui prisijungus deguonį:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hemoglobinas prisijungdamas deguonį virsta oksihemoglobinu, kuris geba audiniuose atpalaiduoti deguonį vėl virsdamas hemoglobinu. Daug deguonies turintis kraujas yra ryškiai raudonos spalvos, toks būna arterinis kraujas, o mažai deguonies turintis – melsvos spalvos; toks būna veninis kraujas.
Kiek yra miego gylių?
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
4 miego gyliai:
a) Pirmoje miego stadijoje sumažėja bangų amplitudė nuo 8-12 Hz, stebimų budrumo metu
b) Antroje stadijoje dažnis ima mažėti, bet tuo pačiu atsiranda 12-16 Hz šoktelėjimai.
c) Trečioje ir ketvirtoje stadijoje bangų dažnis nukrinta iki 1-2 Hz, amplitudė padidėja. Šios bangos vadinamos delta bangomis, ir tuo metu žmogų labai sunku pažadinti. Šios fazės metu akių judesių nėra, širdis ir kvėpavimas dirba lėčiau, raumenys atsipalaiduoja, sumažėja smegenų aktyvumas.
d) Taip pat svarbi yra greitų akių judesių faze, dar vadimama REM (angl. „Rapid eye movements“) faze. Šios fazės metu elektromagnetinės bangos yra dažnesnės negu budrumo metu, t.y. smegenys veikia visu galingumu, sapnuoja. Manoma, kad ne REM miego metu vyksta fizinis poilsis, o REM – psichologinis. Pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo būna daugiau ne REM miego, o žmonės turintys intensyvių psichologinių pergyvenimų daugiau sapnuoja. REM fazėje smegenys yra aktyvios – aktyvuoti smegenų neuronai, kurie atsakingi už motorikos reguliaciją ir regos informacijos apdorojimą. Po keturių nemiegotų naktų nerandama jokių didesnių fizinių sutrikimų, žmogus gali atlikinėti neilgus intelekto testus, bet po sapnų deprivacijos blogėja atmintis ir gavęs miegoti normaliai vieną naktį žmogus ištisai sapnuoja. Jei atsibundame REM fazės metu, atsimename sapną, kitų fazių metu - neatsimename.
Miego metu žmogus keletą kartų pereina per visus miego gylius, pradėdamas nuo pirmos fazės, pereidamas iki ketvirtos, po to vėl sugrįždamas iki pirmos, bet neatsibusdamas, o pereidamas į REM fazę. Kūdikiai puse laiko praleidžia REM fazėje, seni žmonės mažiau būna trečioje ir ketvirtoje miego fazėje.
a) Pirmoje miego stadijoje sumažėja bangų amplitudė nuo 8-12 Hz, stebimų budrumo metu
b) Antroje stadijoje dažnis ima mažėti, bet tuo pačiu atsiranda 12-16 Hz šoktelėjimai.
c) Trečioje ir ketvirtoje stadijoje bangų dažnis nukrinta iki 1-2 Hz, amplitudė padidėja. Šios bangos vadinamos delta bangomis, ir tuo metu žmogų labai sunku pažadinti. Šios fazės metu akių judesių nėra, širdis ir kvėpavimas dirba lėčiau, raumenys atsipalaiduoja, sumažėja smegenų aktyvumas.
d) Taip pat svarbi yra greitų akių judesių faze, dar vadimama REM (angl. „Rapid eye movements“) faze. Šios fazės metu elektromagnetinės bangos yra dažnesnės negu budrumo metu, t.y. smegenys veikia visu galingumu, sapnuoja. Manoma, kad ne REM miego metu vyksta fizinis poilsis, o REM – psichologinis. Pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo būna daugiau ne REM miego, o žmonės turintys intensyvių psichologinių pergyvenimų daugiau sapnuoja. REM fazėje smegenys yra aktyvios – aktyvuoti smegenų neuronai, kurie atsakingi už motorikos reguliaciją ir regos informacijos apdorojimą. Po keturių nemiegotų naktų nerandama jokių didesnių fizinių sutrikimų, žmogus gali atlikinėti neilgus intelekto testus, bet po sapnų deprivacijos blogėja atmintis ir gavęs miegoti normaliai vieną naktį žmogus ištisai sapnuoja. Jei atsibundame REM fazės metu, atsimename sapną, kitų fazių metu - neatsimename.
Miego metu žmogus keletą kartų pereina per visus miego gylius, pradėdamas nuo pirmos fazės, pereidamas iki ketvirtos, po to vėl sugrįždamas iki pirmos, bet neatsibusdamas, o pereidamas į REM fazę. Kūdikiai puse laiko praleidžia REM fazėje, seni žmonės mažiau būna trečioje ir ketvirtoje miego fazėje.
Galima piloto klaida, leidžiantis ant kilimo ir tūpimo tako, prieš kurį yra įkalnė:
58% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Geriausia priemonė sumažinti svoriui yra:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Trumparegystė koreguojama?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Miopija, arba trumparegystė, tai tokia yda, kai lygiagretūs spinduliai, perėję pro akies optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę, t. y. akies židinio nuotolis yra per trumpas. Trumparegė akis pritaikyta prasiskleidžiantiems spinduliams, kurie sklinda iš netoli esančio taško, t. y. tolimiausio akies gero matymo taško. Tokia akis gerai mato tik netoli esančius daiktus, ir kuo arčiau prie akies yra šis taškas, tuo didesnio laipsnio yra trumparegystė. Prisimerkus sklaidos ratai sumažėja, kadangi taip „susiaurinamas“ lęšiukas ir vyzdys, o vaizdas išryškėja. Trumparegystė koreguojama sklaidomaisiais (neigiamais) lęšiais.
Kiek laiko praeina, kol iš kraujo pašalinamas 1 alkoholio vienetas, tarkime 250 ml alaus?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Reaguodama į garsinį signalą įgula atlieka veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. Kokia tai klaida?
56% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Taisyklėmis paremto elgesio klaidos:
a) Nukrypimo nuo taisyklės klaida pasitaiko tuomet, kai pilotas manosi esąs saugus ir galintis nesilaikyti taisyklių. Pavyzdžiui, pilotas toliau leidžia orlaiviui žemėti, ignoruodamas GPWS signalus.
b) Eksploatacijos klaida yra dažniausia taisyklėmis paremto elgesio klaida. Ji pasitaiko, kai klaidingai identifikuojama problema ir atitinkamai atliekamos neteisingos procedūros. Pavyzdžiui, reaguodama į garsinį signalą įgula atliks veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. O kartais, net ir teisingai identifikavus problemą, taikomos ne tos procedūros.
a) Nukrypimo nuo taisyklės klaida pasitaiko tuomet, kai pilotas manosi esąs saugus ir galintis nesilaikyti taisyklių. Pavyzdžiui, pilotas toliau leidžia orlaiviui žemėti, ignoruodamas GPWS signalus.
b) Eksploatacijos klaida yra dažniausia taisyklėmis paremto elgesio klaida. Ji pasitaiko, kai klaidingai identifikuojama problema ir atitinkamai atliekamos neteisingos procedūros. Pavyzdžiui, reaguodama į garsinį signalą įgula atliks veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. O kartais, net ir teisingai identifikavus problemą, taikomos ne tos procedūros.
Kiek laiko galioja medicinos pažyma (1 klasės) avialinijų transporto pilotams, komercinės aviacijos pilotams, navigatoriams ir skraidantiesiems inžinieriams, nesulaukusiems 40 metų:
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokioje atmintyje saugomas mintinai išmoktas avarinio atvejo kontrolinis sąrašas?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei sraigtasparnio keleivis pradės jaustis blogai dėl sraigto menčių stroboskopinio efekto, ką reikia daryti?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar keleivio rūkomos cigaretės dūmas daro poveikį deguonies kiekiui piloto kraujyje?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įvykus staigiam greičio sumažinimo manevrui, pilotas skrisdamas prastame matomume, gali pajausti, kad lėktuvo nosis stipriai nusileido žemyn. Geriausias atsakas į tai yra:
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip lengvojo orlaivio pilotas suvoks priešprieša greitai judantį reaktyvinį orlaivį?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip vadinamas po nestandartinio įvykio priimtas sprendimas, kai nėra nustatyta jokia procedūra?
57% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įgūdžių, taisyklių ir žinių naudojimas darant sprendimus aviacijoje. 1980 metais danų ergonomistas Rasmusenas (J. Rasmussen) pasiūlė trijų lygių veiklos kontrolės modelį. Šis „SRK“ modelis tinka paaiškinti ir pilotų mokymąsi skraidyti bei skraidymą. Tai:
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.
b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.
c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.
Dekompresinės ligos galima tikėtis nuo:
45% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip yra krauju transportuojamas deguonis?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tūpiant ant sniego?
96% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kai skrendate migloje, jums gali susidaryti iliuzija, kad daiktai yra:
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Migla - vandens lašelių ar ledo kristalų susikaupimas prie žemės paviršiaus, kai matomumas yra nuo 1 km iki 5 km.
Greitas arba gilus kvėpavimas, ypač kai naudojamas deguonis gali sukelti:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuris teiginys apie streso įtaką darbingumui yra teisingas?
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek mažiausiai laiko turi praeti nuo valgymo iki skrydžio?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įgulos nariai turi žinoti:
a) valgyti galima tik švarioje aplinkoje;
b) daržoves ir vaisius galima valgyti tik termiškai apdorotus arba nuluptus;
c) patartina vengti jūros gėrybių – jose gali būti stiprių, nejuntamų nei uosle nei skoniu, nuodų;
d) valgyti galima tik tinkamai termiškai apdorotą maistą;
e) vandenį galima vartoti tik žinomų firmų;
f) reikia vengti iš vietinio vandens pagaminto ledo;
g) valgant kartu, nesvarbu, ar skrydžio metu ar ne, įgulos nariai turi valgyti skirtingą maistą;
h) pavalgius iki skrydžio turi praeiti mažiausiai 90 minučių. Tiek laiko pakanka pirmiems apsinuodijimo požymiams išryškėti;
i) reikia vengti vietinės gamybos ledų ir majonezo.
a) valgyti galima tik švarioje aplinkoje;
b) daržoves ir vaisius galima valgyti tik termiškai apdorotus arba nuluptus;
c) patartina vengti jūros gėrybių – jose gali būti stiprių, nejuntamų nei uosle nei skoniu, nuodų;
d) valgyti galima tik tinkamai termiškai apdorotą maistą;
e) vandenį galima vartoti tik žinomų firmų;
f) reikia vengti iš vietinio vandens pagaminto ledo;
g) valgant kartu, nesvarbu, ar skrydžio metu ar ne, įgulos nariai turi valgyti skirtingą maistą;
h) pavalgius iki skrydžio turi praeiti mažiausiai 90 minučių. Tiek laiko pakanka pirmiems apsinuodijimo požymiams išryškėti;
i) reikia vengti vietinės gamybos ledų ir majonezo.
Šokas išsivysto dėl:
65% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šokas išsivysto sumažėjus širdies išmetamo kraujo kiekiui. Taip gali atsitikti dėl kraujotakos blokavimo, kraujo praradimo stipriai kraujuojant ar plazmos praradimo nudegus didelį kūno plotą. Staiga sulėtėjus ar net sustojus kraujotakai, katastrofiškos šoko pasekmės organizme gali pasireikšti per kelias minutes.
Šoko simptomai:
● greitas ir silpnas pulsas;
● blyški melsvo atspalvio oda;
● nerimas ir pasimetimas;
● rankų ir kojų prakaitavimas, nors tuo pat metu kūno temperatūra gali ir mažėti;
● didelis raumenų silpnumas;
● matomos tuščios venos;
● sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas;
● sąmonės praradimas.
Šoko simptomai:
● greitas ir silpnas pulsas;
● blyški melsvo atspalvio oda;
● nerimas ir pasimetimas;
● rankų ir kojų prakaitavimas, nors tuo pat metu kūno temperatūra gali ir mažėti;
● didelis raumenų silpnumas;
● matomos tuščios venos;
● sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas;
● sąmonės praradimas.
Kokiu dėsniu paremta dujų apykaita alveolėse?
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Plaučių alveolės (lot. alveoli pulmonales) arba tiesiog alveolės – smulkiausios pūslelės, esančios plaučio bronchiolės gale. Jų skersmuo 0,1-0,2 mm. Alveolės glaudžiai susijusios su plaučių kapiliarine sistema. Per alveoles, kurių yra apie 300 mln., vyksta dujų apykaita. Jos yra plonomis sienelėmis, kad lengviau praeitų dujos, drėgnu vidumi, gausiai apraizgytos kapiliarų. Veninis kraujas kapiliaruose virsta arteriniu.
Plaučiuose alveolės suformuoja kekes, kurios primena vynuoges. Sudarytos iš alveolės kanalo (kartais vadinamų alveolių poromis) ir plonos sienelės, apraizgytos kapiliarų (net 70 % alveolių paviršiaus), per kurią vyksta dujų apykaita. Anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas iš viso organizmo, nešamas į alveolių kraujagysles kur difuzijos būdu pašalinamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis.
Plaučiuose alveolės suformuoja kekes, kurios primena vynuoges. Sudarytos iš alveolės kanalo (kartais vadinamų alveolių poromis) ir plonos sienelės, apraizgytos kapiliarų (net 70 % alveolių paviršiaus), per kurią vyksta dujų apykaita. Anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas iš viso organizmo, nešamas į alveolių kraujagysles kur difuzijos būdu pašalinamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis.
Kas sukelia kraujo (aneminę) hipoksiją?
55% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kraujo arba aneminė hipoksija susidaro sergant anemija arba inaktyvavus hemoglobiną.
Kraujo (heminė, aneminė) hipoksija kyla sumažėjus kraujo gebėjimui pernešti deguonį. Taip atsitinka praradus daug kraujo, sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje ar jam tapus neaktyviam. Hemoglobino aktyvumą mažina įvairios medžiagos – smalkės, nitritai, kai kurie medikamentai.
Rūkymo metu degant tabakui gaminasi anglies monoksidas. Kadangi hemoglobinas anglies monoksidą traukia 210 kartų stipriau negu deguonį, todėl sumažėja kraujo galimybės jį pernešti. Nuolat ir gausiai rūkant kraujyje yra 8–10 % karboksihemoglobino. Todėl toks žmogus neigiamą hipoksijos poveikį pradės jausti maždaug 4000–5000 ft žemiau lyginant su nerūkančiu žmogumi.
Tik žinodami, kaip hipoksija pasireiškia, kokie gali būti jos simptomai ir požymiai, aviatoriai gali laiku imtis atitinkamų priemonių ir išsaugoti reikiamą darbingumą ir gerą savijautą.
Kraujo (heminė, aneminė) hipoksija kyla sumažėjus kraujo gebėjimui pernešti deguonį. Taip atsitinka praradus daug kraujo, sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje ar jam tapus neaktyviam. Hemoglobino aktyvumą mažina įvairios medžiagos – smalkės, nitritai, kai kurie medikamentai.
Rūkymo metu degant tabakui gaminasi anglies monoksidas. Kadangi hemoglobinas anglies monoksidą traukia 210 kartų stipriau negu deguonį, todėl sumažėja kraujo galimybės jį pernešti. Nuolat ir gausiai rūkant kraujyje yra 8–10 % karboksihemoglobino. Todėl toks žmogus neigiamą hipoksijos poveikį pradės jausti maždaug 4000–5000 ft žemiau lyginant su nerūkančiu žmogumi.
Tik žinodami, kaip hipoksija pasireiškia, kokie gali būti jos simptomai ir požymiai, aviatoriai gali laiku imtis atitinkamų priemonių ir išsaugoti reikiamą darbingumą ir gerą savijautą.
Situacijos suvokimas geriausiai pasiekiamas:
97% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kada pilotas gali patirti „posvyrio“ iliuziją?
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro:
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Proprioceptorių siunčiama informacija, jeigu jos nepalaiko kitų sensorinių sistemų siunčiama informacija, gali sukelti klaidingą kūno padėties pojūtį. Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro kilimo iliuzija. Posūkiui pasibaigus, kūnas palengvėja ir atsiranda žemėjimo iliuzija. Proprioreceptinė iliuzija viena pasireiškia retai.
Didėjant aukščiui, santykinis deguonies kiekis ore:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nuo kokio aukščio azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruoja ir formuoja burbuliukus?
67% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti azoto. Azoto dujoms tinka Henrio dujų dėsnis − tirpale ištirpusių dujų kiekis yra tiesiogiai proporcingas slėgiui virš skysčio. Mažėjant barometriniam slėgiui, proporcingai mažėja ir parcialiniai dujų slėgiai. Kūno audiniai, palyginti su krauju, tampa persotinti azoto ir organizmas stengiasi atgauti dujų pusiausvyrą, išskirdamas jas į veninį kraują. Pakilus į didesnį kaip 25000 ft aukštį, azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruojasi ir formuoja burbuliukus, kurie sutrikdo normalią kraujotaką. Dekompresinės ligos jau galima tikėtis nuo 18000 ft aukščio, jame išbuvus ilgesnį laiką.
Du orlaiviai atitinkamais 120 mazgų ir 380 mazgų greičiais, priešprieša artėja vienas prie kito. Matomumas - 5 jūrmylės (Nm), bet susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 2 jūrmylės (Nm). Po kiek sekundžių apytikriai įvyks susidūrimas, jeigu nebus imtasi priemonių?
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksido efektai organizme:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas