Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 85 %
Teisingai atsakyta į 34 iš 40 klausimų.
Kokiame aukštyje atmosferoje procentinis deguonies kiekis atitinka 21% ?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Du lengvieji lėktuvai artėja vienas prie kito priešprieša susidūrimo kursu, 570 kt artėjimo greičiu, skrydžio matomumas 5 km. Jei pilotai pastebės vienas kitą esant maksimaliam matomumo atstumui, kiek jie turės laiko išvengti susidūrimo?
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
laikas = atstumas / greitis
atstumas - 5 km = 2.67 nm (jūrmylės)
greitis - 570 kt
t = 2.67 nm / 570 kt = 0.0047 h = 17 s
atstumas - 5 km = 2.67 nm (jūrmylės)
greitis - 570 kt
t = 2.67 nm / 570 kt = 0.0047 h = 17 s
Akies dalis, kurioje yra geriausias akies aštrumas:
56% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tinklainė yra akies vidinę pusę išklojęs šviesai jautrus sluoksnis. Tinklainę sudaro dviejų tipų fotoreceptoriai, gebantys šviesą paversti nerviniu impulsu, kuris optiniu nervu yra perduodamas į regimąją žievę ir ten suvokiamas. Kadangi optinio nervo išėjimo iš akies vietoje fotoreceptorių nėra, tai šviesa, patekusi ant šios tinklainės dalies, yra nematoma. Ta vieta tinklainėje vadinama „akląja dėme”. Fotoreceptoriai lazdelėmis ir kolbelėmis vadinami dėl savo formos. Kolbelių kiekvienoje akyje yra apie 6 mln.; jos susikaupusios centrinėje tinklainės dalyje, kuri vadinama duobute arba „geltonąja dėme“.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Siūloma, kad per vieną savaitę moteris suvartotų ne daugiau kaip:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pulso dažnį įtakoja veiksniai:
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kraujotakos sistemoje susiformavęs krešulys?
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
20000 ft aukštyje hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia:
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.
AngIies monoksidas:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Plati kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek laiko galioja medicinos pažyma (2 klasės) pilotams mėgėjams ar sklandytojams sulaukusiems 40 metų amžiaus?
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pilotų sukelti nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl:
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hiperventiliacija yra tikėtina, jei žmogus skundžiasi:
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant aukštyn ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti:
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti azoto. Azoto dujoms tinka Henrio dujų dėsnis − tirpale ištirpusių dujų kiekis yra tiesiogiai proporcingas slėgiui virš skysčio. Mažėjant barometriniam slėgiui, proporcingai mažėja ir parcialiniai dujų slėgiai. Kūno audiniai, palyginti su krauju, tampa persotinti azoto ir organizmas stengiasi atgauti dujų pusiausvyrą, išskirdamas jas į veninį kraują. Pakilus į didesnį kaip 25000 ft aukštį, azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruojasi ir formuoja burbuliukus, kurie sutrikdo normalią kraujotaką. Dekompresinės ligos jau galima tikėtis nuo 18000 ft aukščio, jame išbuvus ilgesnį laiką.
Koks yra normalus minutinis kvėpavimo tūris?
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar hipoksijai turi įtakos nedidelis įkvepiamo anglies monoksido kiekis?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Ar hipoksija gali sukelti hiperventiliaciją?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar galite skristi, kuomet vartojate vaistus, kurių poveikio tiksliai nežinote?
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Geriausia priemonė sumažinti svoriui yra:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokiame aukštyje naktinis matymas pablogėja 50%?
42% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atmosferos zona nuo jūros lygio iki 10 000 ft aukščio vadinama „indiferentiška zona“, kadangi dienos metu joje sveikas žmogus jaučiasi visiškai gerai. Tačiau šioje zonoje truputį pablogėja naktinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra ypač jautrūs deguonies stokai.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Kuo reikia pasitikėti, norint sumažinti skrydžio metu kylantį orientavimosi erdvėje sutrikimo pavojų?
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Greitas arba gilus kvėpavimas, ypač kai naudojamas deguonis gali sukelti:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks kiekis procentais žmogaus komunikacijos perduodama ne žodiniu būdu?
68% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Toli skrendantys orlaiviai gali atrodyti:
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažna problema aviacijoje yra artėjančio orlaivio santykinio aukščio ir galimo susidūrimo rizikos įvertinimas. Toli skrendantys orlaiviai gali atrodyti skrendantys aukščiau, bet prasilenkiant būna žemesniame aukštyje. Kalnų viršūnės, debesys iš toli atrodo iškilę virš lėktuvo trajektorijos, bet artėjant prie jų žemėja.
Kokiame aukštyje sveikas pilotas neturėtų jausti hipoksijos požymių?
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei kilimo ir tūpimo takas yra nuokalnėje, pilotas jaučiasi skrendantis:
55% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei kilimo ir tūpimo takas yra įkalnėje, pilotas jaučiasi skrendąs virš tūptinės. Patikėjus šia iliuzija nuleidžiama orlaivio nosis ir mažinamas aukštis. Tai atliekant prie žemės, galima avarija. Be to, toks kilimo ir tūpimo takas (KTT) atrodo trumpesnis, negu yra iš tikrųjų.
KTT esant nuokalnėje pilotui atsiranda skrydžio žemiau tūptinės iliuzija. Paklusdamas jai pilotas sumažina tūptinės kampą. Nors šis KTT atrodo ilgesnis negu yra, lėktuvas arba nutupia tako gale, arba praskrenda KTT, arba, sumažėjus greičiui, nukrenta.
Kaip vadinamas deguonies badas, galintis stipriai paveikti pilotą?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.
Žmogiškasis suvokimas yra paremtas:
99% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įvykus staigiam greičio sumažinimo manevrui, pilotas skrisdamas prastame matomume, gali pajausti, kad lėktuvo nosis stipriai nusileido žemyn. Geriausias atsakas į tai yra:
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas yra vadinama "akloji zona"?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paprasčiausias veiksmas − mygtuko nuspaudimas − užtrunka 0,2 sekundės. Orlaivio tūpimo greičiui esant 300 km/h, per sekundę jis nuskrenda 85 metrus. Jei šiame etape 40−50 m atstumu pilotas pastebės kliūtį, tai tam, kad priimtų teisingą sprendimą ir atliktų koreguojamuosius veiksmus, jis turi 0,5 sekundės. Iš to matyti, kad 40−50 m atstumas yra „akloji zona“, kurioje žmogus dėl savo psichofiziologinių savybių negali aktyviai kontroliuoti judėjimo. Didėjant greičiui, „akloji zona“ irgi didėja. Priešpriešinio judėjimo atveju „aklosios zonos“ sumuojasi proporcingai kiekvieno orlaivio judėjimo greičiui.
Kiek raumenų turi akis?
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiekviena akis turi 6 raumenis, kurie ją judina akiduobėje, todėl judantį objektą galima stebėti nepasukant galvos ir, priešingai, stebėti nejudantį objektą net ir judinant galvą. Stebint judantį daiktą abiem akimis, joms reikia veikti suderintai. Esant normaliai būsenai, abiejų akių raumenų veiklą koordinuoja smegenys. Labai pavargus tokia koordinacija gali sutrikti, dėl to abiem akimis matoma skirtingai − susidvejinęs vaizdas. Akių paviršių nuolat drėkina ašarų liaukų gaminamas skystis. Ašaros taip pat turi ir švelnų antiseptinį poveikį. Esant mažai oro drėgmei, kaip yra keleiviniuose lėktuvuose skrydžio metu, akys sausėja, pradeda perštėti.
Slėgis tarp vidurinės ausies ir išorės neišsilygins, jei:
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Laikino pasimetimo erdvėje būsena, kylanti dėl įvairių sensorinių organų klaidinančios informacijos, perduotos smegenims, vadinama:
96% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas reguliuoja kraujospūdį?
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kraujospūdį reguliuoja presoreceptoriai, kurių daugiausia yra aortos lanko ir kaklo arterijų sienelėse, bei hormoninė sistema. Presoreceptoriai, pajutę, jog didėja kraujospūdis, į smegenis siunčia kitokį impulsą, dėl ko lėtėja širdies susitraukimų dažnis ir atsipalaiduoja kraujagyslių sienelių raumenys. Kai kraujospūdis mažėja, vėl yra siunčiamas į smegenis presoreceptorių specifinis nervinis impulsas ir dažnėja širdies veikla bei sumažėja kraujagyslių spindis. Taip kraujospūdis padidėja.
Prisitaikymas prie vietinio laiko:
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Desinchronizacijos problema tampa aktuali, kai greitai kertamos daugiau kaip 4 laiko juostos. Prisitaikymas prie vietinio laiko – resinchronizacija – trunka 90 minučių kiekvienai kirstai laiko juostai. Piloto, nuskridusio iš Vilniaus į Tokiją, laiko poslinkis sudaro 9 valandas. Adaptacija trunka 6 dienas. Dažniausiai pilotams tiek laiko neskiriama; po 2–3 dienų jie skrenda atgal. Parskridus į namus vėl pasireiškia desinchronizacijos efektai.
Kokia yra atmosferos oro sudėtis?
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dideliame aukštyje nehermetiniame lėktuve deguonies kiekis, kuris skverbiasi per plaučių membranas į kraują, yra:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Rekomenduojama erdvės apžvalgos technika:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Rekomenduojama erdvės apžvalgos technika:
a) dangus turi būti peržvelgiamas apie 10° sektoriais;
b) kiekvienas akių judesys turi būti ne daugiau kaip 10° į šoną nuo buvusio; žvilgsnis fiksuojamas ne trumpiau kaip 2 sekundes;
c) turi būti apžvelgiama ir aukščiau bei žemiau orlaivio esanti erdvė;
d) labai svarbus periferinis regėjimas. Naktį tik jis funkcionuoja;
e) jei dalį erdvės užstoja kliūtys – kabinos, durų rėmai – ji lieka nematoma. Siekiant to išvengti, reikia pasilenkti ar pasisukti;
f) ypač rūpestingai erdvė peržvelgiama prieš kylant, kilimo ir tūpimo metu, net jei skrydžių vadovas pranešė, kad erdvė laisva;
g) jei skrydžio metu nematyti kito orlaivio horizontalaus ar vertikalaus judėjimo, o jo vaizdas didėja, reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išvengta susidūrimo.
Side-to-Side Scan Pattern
Middle-to-Side Scan Pattern
a) dangus turi būti peržvelgiamas apie 10° sektoriais;
b) kiekvienas akių judesys turi būti ne daugiau kaip 10° į šoną nuo buvusio; žvilgsnis fiksuojamas ne trumpiau kaip 2 sekundes;
c) turi būti apžvelgiama ir aukščiau bei žemiau orlaivio esanti erdvė;
d) labai svarbus periferinis regėjimas. Naktį tik jis funkcionuoja;
e) jei dalį erdvės užstoja kliūtys – kabinos, durų rėmai – ji lieka nematoma. Siekiant to išvengti, reikia pasilenkti ar pasisukti;
f) ypač rūpestingai erdvė peržvelgiama prieš kylant, kilimo ir tūpimo metu, net jei skrydžių vadovas pranešė, kad erdvė laisva;
g) jei skrydžio metu nematyti kito orlaivio horizontalaus ar vertikalaus judėjimo, o jo vaizdas didėja, reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išvengta susidūrimo.
Side-to-Side Scan Pattern
Middle-to-Side Scan Pattern
Gera fizinė būklė padeda:
99% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Lęšiuko gebėjimas keisti savo formą, siekiant geriau sufokusuoti spindulius tinklainėje, vaidinamas:
72% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šviesa pirmiausia pasiekia rageną – skaidrų akies „langą“. Kadangi ragena yra išgaubta, ji šviesos spindulius laužia akies centro link – fokusuoja. Ragenos fokusavimo galia sudaro apie 70–80 % visos akies fokusavimo galios.
Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.
Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.
Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.
Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.
Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.
Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.
Rainelė atsakinga už:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šviesa pirmiausia pasiekia rageną – skaidrų akies „langą“. Kadangi ragena yra išgaubta, ji šviesos spindulius laužia akies centro link – fokusuoja. Ragenos fokusavimo galia sudaro apie 70–80 % visos akies fokusavimo galios.
Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.
Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.
Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.
Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.
Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.
Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.