Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 95 %
Teisingai atsakyta į 38 iš 40 klausimų.
Mažiausios kraujo ląstelės, kurių tikslas yra krešinti kraują ir palaikyti kraujotakos sistemos uždarumą:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Trombocitai yra netolygios formos, mažiausios kraujo ląstelės, kurių tikslas krešinti kraują ir palaikyti kraujotakos sistemos uždarumą.
Kuris iš fiziologinių reiškinių negali būti valdomas sąmoningai:
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dėl kurio pakitusio aplinkos parametro, padidėjus skridimo aukščiui, organizmas gauna mažiau deguonies?
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek mažiausiai valandų negalima skirsti po bendrinės anestezijos?
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnai medicininių procedūrų metu ar gydant dantis, skiriami analgetikai ir anestetikai. Kad pilotas skrydžio metu nejaustų neigiamo vaistų poveikio, reikalaujama neskristi mažiausiai 12 valandų po vietinio nuskausminimo procedūros ir mažiausiai 48 valandas po bendrinės anestezijos.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Efektyvios veiklos laikas 40000 ft aukštyje:
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Veiklios sąmonės laikas ir efektyvios veiklos laikas, tai yra laikas per kurį pilotas turi atpažinti hipoksijos pasireiškimą ir imtis atitinkamų veiksmų. Tai nėra laikas iki sąmonės praradimo, bet laikotarpis nuo reikiamo deguonies kiekio sumažėjimo iki to momento, kada darbingumas ir veikla sutrinka tiek, jog asmuo nebegali imtis gelbėjimosi veiksmų.
Šis laikas yra gana individualus; tam turi įtakos:
a) asmens sveikata;
b) darbo krūvis hipoksijos metu;
c) rūkymas;
d) viršsvoris ar nutukimas;
e) dekompresijos tipas – lėta ar smūginė.
Efektyvios veiklos laikas visada trumpesnis už veiklios sąmonės laiką. Kiekybiškai jį įvertinti sunku, kadangi šis laikas labai priklauso nuo asmens ypatybių, jo veiklos hipoksijos metu, streso lygio ir kitų aplinkybių. Efektyvios veiklos laiko svyravimo ribos gali būti labai plačios, tačiau 40000 ft aukštyje jis yra apie 5–6 sekundės.
Šis laikas yra gana individualus; tam turi įtakos:
a) asmens sveikata;
b) darbo krūvis hipoksijos metu;
c) rūkymas;
d) viršsvoris ar nutukimas;
e) dekompresijos tipas – lėta ar smūginė.
Efektyvios veiklos laikas visada trumpesnis už veiklios sąmonės laiką. Kiekybiškai jį įvertinti sunku, kadangi šis laikas labai priklauso nuo asmens ypatybių, jo veiklos hipoksijos metu, streso lygio ir kitų aplinkybių. Efektyvios veiklos laiko svyravimo ribos gali būti labai plačios, tačiau 40000 ft aukštyje jis yra apie 5–6 sekundės.
Kas sukelia hipoglikemiją?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
10000 ft aukštyje hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia:
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.
Kokios yra hipoksijos zonos?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal tai, kaip kinta žmogaus savijauta ir darbingumas, yra skiriamos 4 hipoksijos zonos:
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
Kokių spindulių turi nepraleisti saulės akiniai?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuo reikia pasitikėti, norint išvengti dezorientacijos skrydžio metu?
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kraujo kūneliai, pernešantys deguonį:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša O2. Juose yra geležies turinčio baltymo hemoglobino, kurio vienintelė funkcija – prisijungti O2 molekules. Eritrocitų kiekis kraujyje priklauso nuo asmens gyvenimo sąlygų: žmonės, gyvenantys 10000 ft/3500 m aukštyje, turi iki 30 % daugiau eritrocitų, negu gyvenantys jūros lygiu.
Kaip lengvojo orlaivio pilotas suvoks priešprieša greitai judantį reaktyvinį orlaivį?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anksčiausiai pasireiškiantis požymis, atsiradus deguonies trūkumui:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal tai, kaip kinta žmogaus savijauta ir darbingumas, yra skiriamos 4 hipoksijos zonos:
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
Koks alkoholio poveikis?
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei pilotas ar keleiviai pradėjo jausti dekompresijos ligos požymius, būtina:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skrydžio metu pasireiškus bet kokiems aukščio dekompresinės ligos simptomams, reikia imtis šių veiksmų:
● duoti kvėpuoti 100 % deguonies – taip saugoma nuo papildomo azoto patekimo į organizmą;
● timpa suveržti pažeistą sritį – taip apsaugoma nuo galimo azoto burbuliukų judėjimo;
● nedelsiant leistis ir pranešti aviacijos gydytojui.
● duoti kvėpuoti 100 % deguonies – taip saugoma nuo papildomo azoto patekimo į organizmą;
● timpa suveržti pažeistą sritį – taip apsaugoma nuo galimo azoto burbuliukų judėjimo;
● nedelsiant leistis ir pranešti aviacijos gydytojui.
Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti:
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nuo kokio aukščio yra rekomenduojama užsidėti deguonies kaukę naktinio skrydžio metu?
60% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atmosferos zona nuo jūros lygio iki 10 000 ft aukščio vadinama „indiferentiška zona“, kadangi dienos metu joje sveikas žmogus jaučiasi visiškai gerai. Tačiau šioje zonoje truputį pablogėja naktinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra ypač jautrūs deguonies stokai.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Kuris teiginys apie streso įtaką darbingumui yra teisingas?
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Individualios veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu, įvykiu, vaizdu, samprotavimu:
57% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dėmesys – tai individualios veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu, įvykiu, vaizdu, samprotavimu. Dėmesys nieko nesukuria, tik tvarko, paskirsto energijątai biurokratinis, kiaurinis reiškinys- todėl jį galima tirti tik per atskirų veiklų organizaciją. Dėmesys išskiria figūrą- centrinę informacijos dalį ir tai, kas ją supa. Dvi pagrindinės dėmesio rūšys: valingas ir nevalingas dėmesys.
Kokiose sąlygose visų krypčių kūną veikiančios perkrovos lygios nuliui?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokioje atmintyje saugomas mintinai išmoktas avarinio atvejo kontrolinis sąrašas?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Plati kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kad fizinė veikla būtų efektyvi, sportuoti reikia:
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tam, kad fizinė veikla būtų efektyvi, reikia reguliariai sportuoti mažiausiai 3 kartus per savaitę po 20 minučių tiek, kad pulsas padažnėtų dvigubai, lyginant su pulsu, esant ramybės metu.
Pilotas laikomas netinkamu gauti aviatoriaus sveikatos pažymėjimą, jei jo kraujospūdis:
97% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiekvieno sveikatos patikrinimo metu yra matuojamas ir vertinamas kraujospūdis. Rezultatas pateikiamas dviem skaičiais, pavyzdžiui 130/80. Pirmasis skaičius rodo sistolinį kraujospūdį, tai yra spaudimą, kurį sukelia susitraukdama širdis. Antrasis skaičius rodo diastolinį kraujospūdį – slėgį kraujotakos sistemoje širdies atsipalaidavimo metu. Matavimo vienetai yra gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm Hg).
Padidėjęs kraujospūdis gali būti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų priežastis. Aukštas kraujospūdis – hipertenzija – yra svarbus miokardo infarkto rizikos veiksnys. Kai kraujospūdis didesnis kaip 160/95, remiantis JAR-FCL 3, pilotas laikomas netinkamu gauti aviatoriaus sveikatos pažymėjimą.
Hipertenziją gali sukelti:
a) stresas;
b) rūkymas;
c) dieta (vartojant per daug druskos ir riebalų);
d) amžius;
e) viršsvoris ir nutukimas;
f) fizinės veiklos stoka;
g) arterijų siaurėjimas ir elastingumo mažėjimas.
Padidėjęs kraujospūdis gali būti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų priežastis. Aukštas kraujospūdis – hipertenzija – yra svarbus miokardo infarkto rizikos veiksnys. Kai kraujospūdis didesnis kaip 160/95, remiantis JAR-FCL 3, pilotas laikomas netinkamu gauti aviatoriaus sveikatos pažymėjimą.
Hipertenziją gali sukelti:
a) stresas;
b) rūkymas;
c) dieta (vartojant per daug druskos ir riebalų);
d) amžius;
e) viršsvoris ir nutukimas;
f) fizinės veiklos stoka;
g) arterijų siaurėjimas ir elastingumo mažėjimas.
Kas įvyksta išlėkus langui, liukui ar esant lėktuvo liemens defektams?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skrydžio metu gali sutrikti kabinos slėgio palaikymas. Tokiais atvejais dažniausiai slėgis mažėja lėtai, įgula spėja įvertinti problemą ir imtis atitinkamų veiksmų – greitai žemėti; o keleiviai nieko bloga net nepastebi. Labai retai pasitaiko smūginė dekompresija. Tai atsitinka išlėkus langui ar liukui, esant lėktuvo liemens defektams. Smūginės dekompresijos metu visi orlaivyje esantys žmonės patirs negailestingus didelio aukščio efektus: hipoksiją, šaltį ir dekompresinę ligą. Įvykus kabinos dekompresijai, žmonėms turi būti tiekiamas deguonis.
Smūginės dekompresijos metu slėgis kabinoje labai greitai mažėja. Pasireiškia Venturi efektas – oro siurbimas iš orlaivio; tai pasireiškia esant didesniam kaip 5000 ft aukščio slėgių skirtumui. Reikia atsiminti, kad svarbiausia yra įgulos apsauga. Įvykus dekompresijai, kiekvienas įgulos narys turi kiek galima greičiau užsidėti deguonies kaukę ir įsitikinti, kad deguonies srovė teka. Bet koks delsimas gali turėti katastrofinių padarinių visiems.
Smūginės dekompresijos metu slėgis kabinoje labai greitai mažėja. Pasireiškia Venturi efektas – oro siurbimas iš orlaivio; tai pasireiškia esant didesniam kaip 5000 ft aukščio slėgių skirtumui. Reikia atsiminti, kad svarbiausia yra įgulos apsauga. Įvykus dekompresijai, kiekvienas įgulos narys turi kiek galima greičiau užsidėti deguonies kaukę ir įsitikinti, kad deguonies srovė teka. Bet koks delsimas gali turėti katastrofinių padarinių visiems.
Kuri ausies dalis junta pagreitėjimą ir stabdymą?
72% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Otolitiniai organai (verčiant iš graikų kalbos, otolitai – akmenys ausyje) yra smulkūs sraigės prieangyje puslankių kanalų pamate esantys maišeliai. Kiekvieno maišelio viduje yra receptorius − neuroepitelinės ląstelės su plaukeliais. Ant jų yra kalcio druskų kristalų turinti otolitinė membrana.
Esant normaliai padėčiai, kai galva yra tiesiai virš kūno, neuroepitelinės ląstelės generuoja tam tikro dažnio impulsus. Galvos padėties pasikeitimas gravitacijos jėgos vektoriaus atžvilgiu pakeičia otolitinės membranos padėtį. Sensoriniai plaukeliai palinksta, pakinta generuojamų impulsų dažnis ir smegenims siunčiamas nervinis impulsas, signalizuojantis apie pasikeitusią galvos padėtį.
Linijinio pagreičio pasikeitimas stimuliuoja otolitinius organus. Didesnis kaip 0,1 m/s² pagreitis sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal ir į smegenis yra siunčiamas nervinis signalas apie naują galvos padėtį. Fiziškai kūnas negali atskirti linijinio pagreičio ar gravitacijos sukeltų inercijos jėgų. Pagreitėjimas į priekį sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal, tokį pat, kaip ir atlošus galvą atgal. Kai greitėjančio judėjimo pirmyn akys negali patikrinti, gali atsirasti galvos atlošimo pojūtis. Šį efektą sustiprina impulsai iš raumenyse esančių nervinių galūnėlių.
Pusratiniai kanalai kartu su otolitiniais organais sudaro vestibuliarinį aparatą, kuris padeda orientuotis erdvėje, kontroliuoti kūno judėjimą bei kitas funkcijas. Pavyzdžiui, ši sistema valdo akių raumenų darbą, kai reikia stebėti fiksuotą objektą judinant galvą.
Esant normaliai padėčiai, kai galva yra tiesiai virš kūno, neuroepitelinės ląstelės generuoja tam tikro dažnio impulsus. Galvos padėties pasikeitimas gravitacijos jėgos vektoriaus atžvilgiu pakeičia otolitinės membranos padėtį. Sensoriniai plaukeliai palinksta, pakinta generuojamų impulsų dažnis ir smegenims siunčiamas nervinis impulsas, signalizuojantis apie pasikeitusią galvos padėtį.
Linijinio pagreičio pasikeitimas stimuliuoja otolitinius organus. Didesnis kaip 0,1 m/s² pagreitis sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal ir į smegenis yra siunčiamas nervinis signalas apie naują galvos padėtį. Fiziškai kūnas negali atskirti linijinio pagreičio ar gravitacijos sukeltų inercijos jėgų. Pagreitėjimas į priekį sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal, tokį pat, kaip ir atlošus galvą atgal. Kai greitėjančio judėjimo pirmyn akys negali patikrinti, gali atsirasti galvos atlošimo pojūtis. Šį efektą sustiprina impulsai iš raumenyse esančių nervinių galūnėlių.
Pusratiniai kanalai kartu su otolitiniais organais sudaro vestibuliarinį aparatą, kuris padeda orientuotis erdvėje, kontroliuoti kūno judėjimą bei kitas funkcijas. Pavyzdžiui, ši sistema valdo akių raumenų darbą, kai reikia stebėti fiksuotą objektą judinant galvą.
Iš kokių kamerų sudaryta širdis?
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Krūtinės ląstoje, kiek į kairę nuo vidurinės linijos, yra širdis. Tai raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dviejų skilvelių ir dviejų prieširdžių.
Nuo ko priklauso piloto suvokimas?
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal intensyvumą perkrovos skirstomos į:
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuo perkrova didesnė, tuo ji žalingiau veikia. Pagal intensyvumą perkrovos skirstomos į tris grupes:
1. maža perkrova; ji nesukelia žalos organizmui esant plačiam kitų perkrovos parametrų diapazonui;
2. vidutinė; nežaloja esant optimalioms kitų perkrovos parametrų charakteristikoms;
3. kritinė; jos veikimo metu žmogus gali žūti ar būti sunkiai sužalotas.
1. maža perkrova; ji nesukelia žalos organizmui esant plačiam kitų perkrovos parametrų diapazonui;
2. vidutinė; nežaloja esant optimalioms kitų perkrovos parametrų charakteristikoms;
3. kritinė; jos veikimo metu žmogus gali žūti ar būti sunkiai sužalotas.
Išorinė, vidurinė ir vidinė ausis yra užpildytos:
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Išorinei ausiai priklauso ausies kaušelis, išorinis ausies kanalas ir būgnelis. Garsą – oro slėgio svyravimus – ausies kaušelis sugauna ir nukreipia išoriniu ausies kanalu būgnelio link. Garsas suvirpina būgnelį. Tokia ausies anatominė struktūra padeda nustatyti garso sklidimo kryptį.
Už būgnelio yra vidurinė ausis. Tai apie 1,5 cm³ tūrio oro pripildyta ertmė, kurioje yra trys smulkūs klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpelė). Jų funkcija yra būgnelio virpėjimą perduoti į vidinę ausį. Paskutinis iš kauliukų (kilpelė), liečiasi su vidinės ausies ovaliuoju langu ir priverčia judėti vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Vidurinė ausis trimitu (Eustachijaus vamzdeliu) sujungta su nosiarykle. Juo oras gali įeiti ar išeiti iš vidurinės ausies, taip susilyginant oro slėgiui abipus būgnelio. Sutrikus oro pasažui ausies vamzdeliu, skraidant gali išsivystyti ausų barotrauma.
Vidinė ausis sudaryta iš vestibiulinio aparato ir sraigės. Garso signalus priima sraigė. Kilpelė, besiliesdama su sraigės diafragma, priverčia virpėti sraigėje esantį skystį. Joje yra membrana su sensorinėmis ląstelėmis. Nuo garso dažnio ir intensyvumo priklauso, kurios šių ląstelių bus sudirgintos, ir kaip stipriai. Sensorinės ląstelės skysčio virpesius paverčia į nervinį signalą ir klausos nervu informacija apie garsą siunčiama į smegenų žievę. Garsą galima išgirsti ir aplenkiant ausų būgnelį – per smilkinkaulį. Kadangi sraigė yra kaulinėje ertmėje, kaulo vibracija sukelia ir sraigės, ir joje esančio skysčio vibraciją. Taigi, pridėjus kamertoną prie kaukolės kaulo, jo skleidžiamas garsas yra girdimas.
Už būgnelio yra vidurinė ausis. Tai apie 1,5 cm³ tūrio oro pripildyta ertmė, kurioje yra trys smulkūs klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpelė). Jų funkcija yra būgnelio virpėjimą perduoti į vidinę ausį. Paskutinis iš kauliukų (kilpelė), liečiasi su vidinės ausies ovaliuoju langu ir priverčia judėti vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Vidurinė ausis trimitu (Eustachijaus vamzdeliu) sujungta su nosiarykle. Juo oras gali įeiti ar išeiti iš vidurinės ausies, taip susilyginant oro slėgiui abipus būgnelio. Sutrikus oro pasažui ausies vamzdeliu, skraidant gali išsivystyti ausų barotrauma.
Vidinė ausis sudaryta iš vestibiulinio aparato ir sraigės. Garso signalus priima sraigė. Kilpelė, besiliesdama su sraigės diafragma, priverčia virpėti sraigėje esantį skystį. Joje yra membrana su sensorinėmis ląstelėmis. Nuo garso dažnio ir intensyvumo priklauso, kurios šių ląstelių bus sudirgintos, ir kaip stipriai. Sensorinės ląstelės skysčio virpesius paverčia į nervinį signalą ir klausos nervu informacija apie garsą siunčiama į smegenų žievę. Garsą galima išgirsti ir aplenkiant ausų būgnelį – per smilkinkaulį. Kadangi sraigė yra kaulinėje ertmėje, kaulo vibracija sukelia ir sraigės, ir joje esančio skysčio vibraciją. Taigi, pridėjus kamertoną prie kaukolės kaulo, jo skleidžiamas garsas yra girdimas.
Kaip gali paveikti motyvacija?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Normalus kraujospūdis yra:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiekvieno sveikatos patikrinimo metu yra matuojamas ir vertinamas kraujospūdis. Rezultatas pateikiamas dviem skaičiais, pavyzdžiui 120/80. Pirmasis skaičius rodo sistolinį kraujospūdį, tai yra spaudimą, kurį sukelia susitraukdama širdis. Antrasis skaičius rodo diastolinį kraujospūdį – slėgį kraujotakos sistemoje širdies atsipalaidavimo metu. Matavimo vienetai yra gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm Hg).
Ausies dalis, kurioje virpesiai (garsas) paverčiami į nervinius signalus:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Vidinė ausis sudaryta iš vestibiulinio aparato ir sraigės. Garso signalus priima sraigė. Kilpelė, besiliesdama su sraigės diafragma, priverčia virpėti sraigėje esantį skystį. Joje yra membrana su sensorinėmis ląstelėmis. Nuo garso dažnio ir intensyvumo priklauso, kurios šių ląstelių bus sudirgintos, ir kaip stipriai. Sensorinės ląstelės skysčio virpesius paverčia į nervinį signalą ir klausos nervu informacija apie garsą siunčiama į smegenų žievę. Garsą galima išgirsti ir aplenkiant ausų būgnelį – per smilkinkaulį. Kadangi sraigė yra kaulinėje ertmėje, kaulo vibracija sukelia ir sraigės, ir joje esančio skysčio vibraciją. Taigi, pridėjus kamertoną prie kaukolės kaulo, jo skleidžiamas garsas yra girdimas.
Nuo kokio aukščio padidėja hipoksijos tikimybė?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Trūkstant deguonies organizmas automatiškai stengiasi jo daugiau gauti dažniau ir giliau kvėpuodamas. Taip hipoksijos sąlygomis gali prisidėti ir hiperventiliacija, gaunant nedaug daugiau deguonies, bet prarandant daugiau anglies dvideginio.
Skrydžio metu kartais būna sunku įvertinti simptomus ir atskirti hipoksiją nuo hiperventiliacijos. Rekomenduojama būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui. Jei nemalonūs simptomai atsirado aukštyje, kur hipoksija galima, reikia jos tikėtis ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. O jei simptomai atsirado tame aukštyje, kur hipoksijos paprastai nebūna (žemiau kaip 10000 ft), žmogus turi reguliuoti savo kvėpavimą, kol simptomai susilpnės ar išnyks.
Skrydžio metu kartais būna sunku įvertinti simptomus ir atskirti hipoksiją nuo hiperventiliacijos. Rekomenduojama būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui. Jei nemalonūs simptomai atsirado aukštyje, kur hipoksija galima, reikia jos tikėtis ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. O jei simptomai atsirado tame aukštyje, kur hipoksijos paprastai nebūna (žemiau kaip 10000 ft), žmogus turi reguliuoti savo kvėpavimą, kol simptomai susilpnės ar išnyks.
Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Mechanizmas, palaikantis kūno aprūpinimą krauju, yra:
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Venturi efektas, tai:
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skrydžio metu gali sutrikti kabinos slėgio palaikymas. Tokiais atvejais dažniausiai slėgis mažėja lėtai, įgula spėja įvertinti problemą ir imtis atitinkamų veiksmų – greitai žemėti; o keleiviai nieko bloga net nepastebi. Labai retai pasitaiko smūginė dekompresija. Tai atsitinka išlėkus langui ar liukui, esant lėktuvo liemens defektams. Smūginės dekompresijos metu visi orlaivyje esantys žmonės patirs negailestingus didelio aukščio efektus: hipoksiją, šaltį ir dekompresinę ligą. Įvykus kabinos dekompresijai, žmonėms turi būti tiekiamas deguonis.
Smūginės dekompresijos metu slėgis kabinoje labai greitai mažėja. Pasireiškia Venturi efektas – oro siurbimas iš orlaivio; tai pasireiškia esant didesniam kaip 5000 ft aukščio slėgių skirtumui. Reikia atsiminti, kad svarbiausia yra įgulos apsauga. Įvykus dekompresijai, kiekvienas įgulos narys turi kiek galima greičiau užsidėti deguonies kaukę ir įsitikinti, kad deguonies srovė teka. Bet koks delsimas gali turėti katastrofinių padarinių visiems.
Smūginės dekompresijos metu slėgis kabinoje labai greitai mažėja. Pasireiškia Venturi efektas – oro siurbimas iš orlaivio; tai pasireiškia esant didesniam kaip 5000 ft aukščio slėgių skirtumui. Reikia atsiminti, kad svarbiausia yra įgulos apsauga. Įvykus dekompresijai, kiekvienas įgulos narys turi kiek galima greičiau užsidėti deguonies kaukę ir įsitikinti, kad deguonies srovė teka. Bet koks delsimas gali turėti katastrofinių padarinių visiems.
Kokiais akių judesiais patartina ore ieškoti kito orlaivio?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokios yra organizmo prisitaikymo prie streso fazės?
84% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Trys organizmo prisitaikymo fazės:
a) Aliarmo fazė. Kai protas, suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenis ir hipofizę. Nervai stimuliuoja organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti streso hormoną – adrenaliną.
b) Pasipriešinimas. Šioje fazėje mobilizuojamos visos organizmo mobilizaciją palaikyti padedančios jėgos. Išskiriamas kitas streso hormonas – kortizolis padeda paversti organizmo riebalus į cukrų ir taip teikia raumenims energiją. Šis hormonas pagerina atmintį ir padeda gerai įsiminti stresinius įvykius. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, energetiniai resursai išsenka; neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams.
c) Išsekimo fazė gali atsirasti po įvairaus laikotarpio. Ji dažniausiai paveikia vieną, buvusią labiausiai apkrautą organizmo sistemą. Ši stadija yra laikina ir pailsėjus išsekimas praeina. Tačiau stresui kartojantis dažnai, hormoninė sistema išsenka. Tada organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.
a) Aliarmo fazė. Kai protas, suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenis ir hipofizę. Nervai stimuliuoja organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti streso hormoną – adrenaliną.
b) Pasipriešinimas. Šioje fazėje mobilizuojamos visos organizmo mobilizaciją palaikyti padedančios jėgos. Išskiriamas kitas streso hormonas – kortizolis padeda paversti organizmo riebalus į cukrų ir taip teikia raumenims energiją. Šis hormonas pagerina atmintį ir padeda gerai įsiminti stresinius įvykius. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, energetiniai resursai išsenka; neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams.
c) Išsekimo fazė gali atsirasti po įvairaus laikotarpio. Ji dažniausiai paveikia vieną, buvusią labiausiai apkrautą organizmo sistemą. Ši stadija yra laikina ir pailsėjus išsekimas praeina. Tačiau stresui kartojantis dažnai, hormoninė sistema išsenka. Tada organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.
Du lengvieji lėktuvai artėja vienas prie kito priešprieša susidūrimo kursu, 180 kt artėjimo greičiu, skrydžio matomumas 3 km. Jei pilotai pastebės vienas kitą esant maksimaliam matomumo atstumui, kiek jie turės laiko išvengti susidūrimo?
76% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
laikas = atstumas / greitis
atstumas - 3 km = 1.61987 nm (jūrmylės)
greitis - 180 kt
t = 1.62 nm / 180 kt = 0.009 h = 32.4 s
atstumas - 3 km = 1.61987 nm (jūrmylės)
greitis - 180 kt
t = 1.62 nm / 180 kt = 0.009 h = 32.4 s