Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 93 %
Teisingai atsakyta į 37 iš 40 klausimų.
Moters KMI=25, tai:
58% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Reaguodama į garsinį signalą įgula atlieka veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. Kokia tai klaida?
56% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Taisyklėmis paremto elgesio klaidos:
a) Nukrypimo nuo taisyklės klaida pasitaiko tuomet, kai pilotas manosi esąs saugus ir galintis nesilaikyti taisyklių. Pavyzdžiui, pilotas toliau leidžia orlaiviui žemėti, ignoruodamas GPWS signalus.
b) Eksploatacijos klaida yra dažniausia taisyklėmis paremto elgesio klaida. Ji pasitaiko, kai klaidingai identifikuojama problema ir atitinkamai atliekamos neteisingos procedūros. Pavyzdžiui, reaguodama į garsinį signalą įgula atliks veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. O kartais, net ir teisingai identifikavus problemą, taikomos ne tos procedūros.
a) Nukrypimo nuo taisyklės klaida pasitaiko tuomet, kai pilotas manosi esąs saugus ir galintis nesilaikyti taisyklių. Pavyzdžiui, pilotas toliau leidžia orlaiviui žemėti, ignoruodamas GPWS signalus.
b) Eksploatacijos klaida yra dažniausia taisyklėmis paremto elgesio klaida. Ji pasitaiko, kai klaidingai identifikuojama problema ir atitinkamai atliekamos neteisingos procedūros. Pavyzdžiui, reaguodama į garsinį signalą įgula atliks veiksmus, kuriuos reiktų atlikti išsihermetinus kabinai, vietoj reikalingų sraigto greičio mažinimo veiksmų. O kartais, net ir teisingai identifikavus problemą, taikomos ne tos procedūros.
Kokioje atmintyje bus saugoma SV nuoroda pereiti į 118,1 dažnį skrydžio metu?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Į lėktuvo vidų oras yra tiekiamas:
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Visų reaktyvinių keleivinių lėktuvų kabinos yra hermetizuotos ir didžiausiame skrydžio aukštyje – apie 10000 m jose palaikomas slėgis, mažesnis ar lygus slėgiui 2438,4 m aukštyje. Tokios sąlygos yra sudaromos į lėktuvo vidų pučiant orą iš pagrindinių variklių kompresorių. Iš kompresorių išėjęs oras yra labai karštas – 250–400 ºC, todėl turboaušintuvuose yra atšaldomas iki reikiamos temperatūros ir tada įpučiamas į saloną.
Kiek mažiausiai valandų negalima skirsti po vietinio nuskausminimo procedūros?
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnai medicininių procedūrų metu ar gydant dantis, skiriami analgetikai ir anestetikai. Kad pilotas skrydžio metu nejaustų neigiamo vaistų poveikio, reikalaujama neskristi mažiausiai 12 valandų po vietinio nuskausminimo procedūros ir mažiausiai 48 valandas po bendrinės anestezijos.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Skausmą mažinantys vaistai – analgetikai labai sumažina darbingumą. Be to, reikia nustatyti skausmo priežastį. Taigi jaučiant stiprų skausmą, skristi negalima.
Vyro KMI=19, tai:
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Normalus širdies darbas ramybės metu:
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Mechanizmas, palaikantis kūno aprūpinimą krauju, yra:
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Piloto profesinės veiklos pagrindą sudaro:
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Piloto darbas yra laikomas viena iš sunkiausių profesinės veiklos sričių. Piloto profesinės veiklos pagrindą sudaro trys užduočių grupės:
a) pilotavimas – skraidymo aparato valdymas;
b) skridimas – orientacija vietovėje;
c) skrydžio užduoties vykdymas.
Vienviečio orlaivio pilotas pats vienas sprendžia šias užduotis, vykdydamas ir transporto priemonės piloto, ir šturmano, ir radisto funkcijas. Kiekviena iš jų yra pakankamai sudėtinga ir faktiškai reiškia atskirą specialybę. Be to, piloto darbo krūvis skrydžio metu gali labai kisti. Todėl yra labai svarbi įgulos narių sąveika, padedant vienas kitam.
a) pilotavimas – skraidymo aparato valdymas;
b) skridimas – orientacija vietovėje;
c) skrydžio užduoties vykdymas.
Vienviečio orlaivio pilotas pats vienas sprendžia šias užduotis, vykdydamas ir transporto priemonės piloto, ir šturmano, ir radisto funkcijas. Kiekviena iš jų yra pakankamai sudėtinga ir faktiškai reiškia atskirą specialybę. Be to, piloto darbo krūvis skrydžio metu gali labai kisti. Todėl yra labai svarbi įgulos narių sąveika, padedant vienas kitam.
Pagal intensyvumą perkrovos skirstomos į:
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuo perkrova didesnė, tuo ji žalingiau veikia. Pagal intensyvumą perkrovos skirstomos į tris grupes:
1. maža perkrova; ji nesukelia žalos organizmui esant plačiam kitų perkrovos parametrų diapazonui;
2. vidutinė; nežaloja esant optimalioms kitų perkrovos parametrų charakteristikoms;
3. kritinė; jos veikimo metu žmogus gali žūti ar būti sunkiai sužalotas.
1. maža perkrova; ji nesukelia žalos organizmui esant plačiam kitų perkrovos parametrų diapazonui;
2. vidutinė; nežaloja esant optimalioms kitų perkrovos parametrų charakteristikoms;
3. kritinė; jos veikimo metu žmogus gali žūti ar būti sunkiai sužalotas.
Galima piloto klaida, leidžiantis ant kilimo ir tūpimo tako, prieš kurį yra įkalnė:
58% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagreitis veikiantis ilgiau nei 1 sekundę yra:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Žmogaus kūną nuolat veikia Žemės gravitacijos laukas ir tam kūnas yra gerai prisitaikęs. Modernūs orlaiviai yra greiti ir manevringi, tam tikrais skrydžio etapais jų įgulos nariai gali patirti neįprastus gerokai didesnius pagreičius. Pagal veikimo trukmę pagreičiai skirstomi į:
a) trumpalaikius, veikiančius trumpiau nei 1 sekundę. Dažniausiai tokie pagreičiai būna paliečiant žemę ar susiduriant su kliūtimi;
b) ilgalaikius – veikiančius nuo 1 sekundės iki kelių minučių. Ilgalaikiai pagreičiai atsiranda orlaivių įvairių manevrų ore metu, paleidžiant į orbitą erdvėlaivius ar grįžtant iš jos.
a) trumpalaikius, veikiančius trumpiau nei 1 sekundę. Dažniausiai tokie pagreičiai būna paliečiant žemę ar susiduriant su kliūtimi;
b) ilgalaikius – veikiančius nuo 1 sekundės iki kelių minučių. Ilgalaikiai pagreičiai atsiranda orlaivių įvairių manevrų ore metu, paleidžiant į orbitą erdvėlaivius ar grįžtant iš jos.
Kokiame aukštyje naktinis matymas pablogėja 50%?
42% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atmosferos zona nuo jūros lygio iki 10 000 ft aukščio vadinama „indiferentiška zona“, kadangi dienos metu joje sveikas žmogus jaučiasi visiškai gerai. Tačiau šioje zonoje truputį pablogėja naktinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra ypač jautrūs deguonies stokai.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft - 5%, 9000 ft - 18%, 13000 ft - 35%, 17000 ft - 50%
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Kuriam laikui negalima skraidyti įvykus bet kokiam samonės praradimui?
98% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
„Visiškai saugus pilotas“ yra utopija, nes pilotų ūmus sveikatos pablogėjimas skrydžio metu nėra retas reiškinys. Tyrimų duomenimis, kas trečias pilotas per savo piloto darbo karjerą yra patyręs laikiną visiško darbingumo praradimo epizodą. Daugeliu atvejų tai įvyko dėl ūmaus pilvo. Galvos skausmai, svaigimas, ausų, nosies, gerklės problemos sudarė tik po kelis procentus. Tarptautinės oro transporto asociacijos atlikta avarijų analizė parodė, kad didžiausią įtaką skrydžių saugai turi ūmi miokardo išemija, apalpimas, epileptiforminis priepuolis ir cerebralinė hemoragija.
Bet koks sąmonės praradimas reiškia nušalinimą nuo skraidymo iki to laiko, kol bus nustatyta priežastis. Jų gali būti ne viena: šokas, kraujo praradimas, mitybos nepakankamumas, skysčių stoka ir kita.
Bet koks sąmonės praradimas reiškia nušalinimą nuo skraidymo iki to laiko, kol bus nustatyta priežastis. Jų gali būti ne viena: šokas, kraujo praradimas, mitybos nepakankamumas, skysčių stoka ir kita.
Pilotas jaučia svaigulį, labiausiai tikėtina, kad:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas susidaro anglies monoksidui susijungus su hemoglobinu:
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksidas (CO) su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.
Individualios veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu, įvykiu, vaizdu, samprotavimu:
57% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dėmesys – tai individualios veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu, įvykiu, vaizdu, samprotavimu. Dėmesys nieko nesukuria, tik tvarko, paskirsto energijątai biurokratinis, kiaurinis reiškinys- todėl jį galima tirti tik per atskirų veiklų organizaciją. Dėmesys išskiria figūrą- centrinę informacijos dalį ir tai, kas ją supa. Dvi pagrindinės dėmesio rūšys: valingas ir nevalingas dėmesys.
Paros kofeino dozė, kurios rekomenduojama neviršyti:
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įgulų nariams yra rekomenduojama neviršyti 250–300 mg (2–3 kavos puodeliai) per parą saugios kofeino vartojimo ribos.
Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro:
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Proprioceptorių siunčiama informacija, jeigu jos nepalaiko kitų sensorinių sistemų siunčiama informacija, gali sukelti klaidingą kūno padėties pojūtį. Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro kilimo iliuzija. Posūkiui pasibaigus, kūnas palengvėja ir atsiranda žemėjimo iliuzija. Proprioreceptinė iliuzija viena pasireiškia retai.
Nuo kokio aukščio azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruoja ir formuoja burbuliukus?
67% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti azoto. Azoto dujoms tinka Henrio dujų dėsnis − tirpale ištirpusių dujų kiekis yra tiesiogiai proporcingas slėgiui virš skysčio. Mažėjant barometriniam slėgiui, proporcingai mažėja ir parcialiniai dujų slėgiai. Kūno audiniai, palyginti su krauju, tampa persotinti azoto ir organizmas stengiasi atgauti dujų pusiausvyrą, išskirdamas jas į veninį kraują. Pakilus į didesnį kaip 25000 ft aukštį, azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruojasi ir formuoja burbuliukus, kurie sutrikdo normalią kraujotaką. Dekompresinės ligos jau galima tikėtis nuo 18000 ft aukščio, jame išbuvus ilgesnį laiką.
Kokia yra Boilio dujų dėsnio praktinė reikšmė?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar nuovargis gali turėti įtakos orlaivio pilotavimui?
99% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nuovargio simptomai: sulėtėjusi reakcija;, „tunelinis“ dėmesys“, bloga dėmesio koncentracija, dažnos klaidos, dirglumas ir nuotaikos svyravimas, senų, turėtų įgūdžių atsigaminimas. Nuovargio tipai: protinis, fizinis, psichologinis, lėtinis.
Protinis nuovargis dažnai asocijuojasi su dėmesio koncentracijos, greito ir kompleksiško informacijos apdorojimo ir kitų pažintinių procesų sulėtėjimu. Aviacijoje, pavyzdžiui, su tokio tipo nuovargiu susiduriama naktį leidžiantis nepažįstamame aerouoste arba oro mūšio metu. Ir priešingai, protinis nuovargis atsiranda ir mažesnio intensyvumo, bet ilgiau trunkančių darbų metu, pavyzdžiui, vykstant paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje.
Emocinio nuovargio priežastis gali būti varginantis darbas psichologiškai sunkiomis sąlygomis ar psichologiškai nepriimtinos užduoties vykdymas.
Lėtinį nuovargį atpažinti bei pripažinti sunku. Jį sukelia ilgalaikiai dirgikliai – šeimyninės ir darbinės problemos, didelis darbo krūvis. Įgulos narys, jausdamas lėtinį nuovargį turėtų neskristi.
Protinis nuovargis dažnai asocijuojasi su dėmesio koncentracijos, greito ir kompleksiško informacijos apdorojimo ir kitų pažintinių procesų sulėtėjimu. Aviacijoje, pavyzdžiui, su tokio tipo nuovargiu susiduriama naktį leidžiantis nepažįstamame aerouoste arba oro mūšio metu. Ir priešingai, protinis nuovargis atsiranda ir mažesnio intensyvumo, bet ilgiau trunkančių darbų metu, pavyzdžiui, vykstant paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje.
Emocinio nuovargio priežastis gali būti varginantis darbas psichologiškai sunkiomis sąlygomis ar psichologiškai nepriimtinos užduoties vykdymas.
Lėtinį nuovargį atpažinti bei pripažinti sunku. Jį sukelia ilgalaikiai dirgikliai – šeimyninės ir darbinės problemos, didelis darbo krūvis. Įgulos narys, jausdamas lėtinį nuovargį turėtų neskristi.
Akies dalis, kurioje yra geriausias akies aštrumas:
56% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Tinklainė yra akies vidinę pusę išklojęs šviesai jautrus sluoksnis. Tinklainę sudaro dviejų tipų fotoreceptoriai, gebantys šviesą paversti nerviniu impulsu, kuris optiniu nervu yra perduodamas į regimąją žievę ir ten suvokiamas. Kadangi optinio nervo išėjimo iš akies vietoje fotoreceptorių nėra, tai šviesa, patekusi ant šios tinklainės dalies, yra nematoma. Ta vieta tinklainėje vadinama „akląja dėme”. Fotoreceptoriai lazdelėmis ir kolbelėmis vadinami dėl savo formos. Kolbelių kiekvienoje akyje yra apie 6 mln.; jos susikaupusios centrinėje tinklainės dalyje, kuri vadinama duobute arba „geltonąja dėme“.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Centrinėje tinklainės dalyje, duobutėje, yra vien tik kolbelės. Objekto, atkreipusio mūsų dėmesį, atvaizdas yra fokusuojamas čia. Duobutėje yra geriausio matomumo vieta, centrinis matymas. Regėjimo lauką sudaro centrinis ir periferinis matymas.
Regėjimo aštrumas − mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų. Daugelyje Europos valstybių šis skaičius gaunamas įvertinus tikrąjį tyrimo atstumą ir atstumą, iš kurio objektas matomas 1 minutės regos kampu. Pavyzdžiui, skaičius 6/6 (arba 20/20) reiškia, kad žmogus iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką ir turėtų gerai matyti iš 6 metrų (20 ft). Skaičiai 6/12 (arba 20/40) reiškia, kad tiriamasis asmuo iš 6 metrų (20 ft) mato tai, ką sveikas žmogus mato iš 12 metrų (40 ft).
6/6 ar 1,0 paprastai laikoma „normaliu“ regėjimo aštrumu, nors jauni ir sveiki asmenys dažnai mato 6/3 ar 2,0. Lentelės, kuriose objektų dydžių riba yra 6/6, neleidžia tyrėjui tiksliai įvertinti regos aštrumo.
Tinklainės regėjimo aštrumas nuo centro į periferiją greitai krenta. Jau esant 5° kampiniam atstumui nuo duobutės, regėjimo aštrumas pablogėja dvigubai, o esant 25° – regėjimo aštrumas sudaro tik dešimtadalį centre esančio.
Regėjimo aštrumui turi įtakos daugelis veiksnių:
a) kampinis atstumas nuo duobutės;
b) fiziniai akies defektai;
c) amžius;
d) hipoksija;
e) rūkymas;
f) alkoholis;
g) matomumas (dulkės, rūkas ir t. t.);
h) apšviestumas;
i) objekto dydis ir kontūrai;
j) atstumas;
k) objekto ir aplinkos kontrastas;
l) objekto reliatyvus judėjimas;
m) narkotikai ir medikamentai.
Kaip lengvojo orlaivio pilotas suvoks priešprieša greitai judantį reaktyvinį orlaivį?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Širdies darbo ciklą sudaro:
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Širdies darbo ciklą sudaro susitraukimo fazė – sistolė – ir atsipalaidavimo fazė – diastolė. Susitraukdamas kairysis skilvelis išstumia tam tikrą kraujo kiekį į aortą, dešinysis – į plaučių arteriją. Kraujas, sudarant spaudimą išstumtas į arterinę sistemą, sukelia arterinį pulsą. Esant ramybės būklei abu skilveliai išstumia vienodą kiekį kraujo – apie 70 ml. Širdies susitraukimų dažnis ir pulso dažnis, esant ramybės būklei, yra apie 70 kartų per minutę, o širdis per minutę į kraujo apytaką išstumia apie 5 litrus kraujo. Dažnėjant širdies plakimams fizinio ar psichinio krūvio metu dažniau plaka širdis ir kraujas varinėjamas intensyviau. Tačiau kai pulsas pasiekia 180 kartų per minutę, širdis jau nebespėja prisipildyti ir išstumiamo kraujo kiekis sumažėja.
Ar galimas alkoholio vartojimas kartu su medikamentais?
97% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Alkoholio vartojimas kartu su medikamentais draudžiamas dėl nenuspėjamų pasekmių.
Ar asmenų, pamiegančių po pietų, bendras dienos darbingumo lygis yra didesnis?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas yra vadinama "akloji zona"?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paprasčiausias veiksmas − mygtuko nuspaudimas − užtrunka 0,2 sekundės. Orlaivio tūpimo greičiui esant 300 km/h, per sekundę jis nuskrenda 85 metrus. Jei šiame etape 40−50 m atstumu pilotas pastebės kliūtį, tai tam, kad priimtų teisingą sprendimą ir atliktų koreguojamuosius veiksmus, jis turi 0,5 sekundės. Iš to matyti, kad 40−50 m atstumas yra „akloji zona“, kurioje žmogus dėl savo psichofiziologinių savybių negali aktyviai kontroliuoti judėjimo. Didėjant greičiui, „akloji zona“ irgi didėja. Priešpriešinio judėjimo atveju „aklosios zonos“ sumuojasi proporcingai kiekvieno orlaivio judėjimo greičiui.
Ar pilotams leidžiama naudoti kontaktinius lešius?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kontaktiniai lęšiai, lyginant su akiniais, užtikrina geresnį periferinį matymą. Todėl dauguma pilotų stengiasi įsigyti ir naudoti kontaktinius lęšius. Tačiau be privalumų, kontaktiniai lęšiai sukelia ir tam tikrų problemų:
a) Ragena neturi savo kraujotakos, o reikalingą deguonį gauna iš aplinkos oro. Kontaktinis lęšis yra ant akies uždėtas svetimkūnis. Švelni hipoksija ir dehidratacija, atsirandančios dėl sauso oro skrydžio metu, sustiprina neigiamą kontaktinių lęšių poveikį.
b) Kabinos dekompresija gali sukelti burbuliukų susidarymą po kontaktiniais lęšiais.
c) Kontaktiniai lęšiai gali būti išstumti iš vietos neatsargiai patrynus akis, smūgio į veidą ar perkrovų metu.
Aviatoriams yra leidžiama naudoti kontaktinius lęšius, žinoma, prižiūrint aviacijos medicinos gydytojui. Bifokalinius kontaktinius lęšius naudoti draudžiama.
a) Ragena neturi savo kraujotakos, o reikalingą deguonį gauna iš aplinkos oro. Kontaktinis lęšis yra ant akies uždėtas svetimkūnis. Švelni hipoksija ir dehidratacija, atsirandančios dėl sauso oro skrydžio metu, sustiprina neigiamą kontaktinių lęšių poveikį.
b) Kabinos dekompresija gali sukelti burbuliukų susidarymą po kontaktiniais lęšiais.
c) Kontaktiniai lęšiai gali būti išstumti iš vietos neatsargiai patrynus akis, smūgio į veidą ar perkrovų metu.
Aviatoriams yra leidžiama naudoti kontaktinius lęšius, žinoma, prižiūrint aviacijos medicinos gydytojui. Bifokalinius kontaktinius lęšius naudoti draudžiama.
Kokiame aukštyje atmosferoje procentinis deguonies kiekis atitinka 21% ?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Streso fazė, kuomet išsiskiria adrenalinas, suintensyvėja kvėpavimas ir kraujotaka, yra:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nuo ko priklauso piloto suvokimas?
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksinė hipoksija, tai:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Egzogeninė hipoksija
Tai hipoksija, kuri atsiranda, kai deguonies stinga aplinkos ore (dėl aplinkos hipoksijos), todėl ši hipoksija dar vadinama hipoksine hipoksija. Ši hipoksija būna kylant į kalnus, būnant patalpose ar kitokioje uždaroje erdvėje (pvz., urvuose ar šachtose, kanalizacijos nuotėkų vamzdynuose).
Kvėpavimo hipoksija
Kvėpavimo arba respiracinė hipoksija susidaro sutrikus kvėpavimo organų ar juos valdančio centro veikimui. Priežastys gali būti:
1. sumažėjęs panaudojamas plaučių tūris (vieno plaučio pašalinimas, pneumotoraksas, hidrotoraksas ir kt.)
2. sumažėjusi deguonies difuzija pro alveolių sieneles (pvz., plaučių uždegimas)
Cirkuliacinė hipoksija
Atsiranda sutrikus bendrajai arba vietinei kraujotakai.
1. Sutrikusi mažojo rato kraujotaka – mažina kraujo įdeguoninimą (oksigenizaciją).
2. Sutrikusi didžiojo rato kraujotaka – kraujyje deguonies pakanka, tačiau į audinius deguonies patenka per mažai.
3. Sutrikusi mikrocirkuliacija – sutrinka cirkuliacija kapiliaruose ir kartu deguonies difuzija į audinius.
Kraujo hipoksija
Kraujo arba heminė hipoksija susidaro sergant anemija arba inaktyvavus hemoglobiną.
1. Anemijos. Hemoglobinas kraują prisijungia normaliai, tačiau sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje sumažėja ir kraujo geba gabenti deguonį, todėl prasideda hipoksemija.
2. Hemoglobino inaktyvavimas. Nuodų (smalkės, ozonas, nitritai ir kt.) pažeistos hemoglobino molekulės nesugeba normaliai pernešti deguonį.
Audinių hipoksija
Audinių arba histotoksinė hipoksija būna, kai kraujyje ir audiniuose deguonies pakanka, tačiau audiniai jo nesugeba panaudoti dėl deguoninės ATP sintezės pažeidimų:
1. Ciano junginiai reaguoja su trivalente geležimi ir užblokuoja citochromoksidazę (elektronų pernašos sistemos mitochondrijose dalis).
2. Kai kurie alkoholiai, dietileteris blokuoja dehidrogenazes.
3. B grupės vitaminų stygius (avitaminozė) sumažina kvėpavimo fermentų efektyvumą, kadangi šios grupės vitamina yra kai kurių fermentų kofermentai.
4. Skydliaukės hormonai, kai kurių mikroorganizmų toksinai, dinitrofenolis, dikumarinas blokuoja ATP molekulių susidarymą, nors Krebso ciklas veikia normaliai.
5. Jonizuojanti radiacija, antioksidantų stygius:
sustiprina laisvųjų radikalų susidarymą ir nefermentinę oksidaciją, dėl ko audiniuose ima stigti deguonies, nors kraujas jo atneša pakankamai daug.
6. Susidaro lipidų peroksidai, kurie destabilizuoja membranas, todėl iš mitochondrijų ištrūkę fermentai didina deguonies sunaudojimą citozolyje, nesusijusį su ATP sinteze.
Tai hipoksija, kuri atsiranda, kai deguonies stinga aplinkos ore (dėl aplinkos hipoksijos), todėl ši hipoksija dar vadinama hipoksine hipoksija. Ši hipoksija būna kylant į kalnus, būnant patalpose ar kitokioje uždaroje erdvėje (pvz., urvuose ar šachtose, kanalizacijos nuotėkų vamzdynuose).
Kvėpavimo hipoksija
Kvėpavimo arba respiracinė hipoksija susidaro sutrikus kvėpavimo organų ar juos valdančio centro veikimui. Priežastys gali būti:
1. sumažėjęs panaudojamas plaučių tūris (vieno plaučio pašalinimas, pneumotoraksas, hidrotoraksas ir kt.)
2. sumažėjusi deguonies difuzija pro alveolių sieneles (pvz., plaučių uždegimas)
Cirkuliacinė hipoksija
Atsiranda sutrikus bendrajai arba vietinei kraujotakai.
1. Sutrikusi mažojo rato kraujotaka – mažina kraujo įdeguoninimą (oksigenizaciją).
2. Sutrikusi didžiojo rato kraujotaka – kraujyje deguonies pakanka, tačiau į audinius deguonies patenka per mažai.
3. Sutrikusi mikrocirkuliacija – sutrinka cirkuliacija kapiliaruose ir kartu deguonies difuzija į audinius.
Kraujo hipoksija
Kraujo arba heminė hipoksija susidaro sergant anemija arba inaktyvavus hemoglobiną.
1. Anemijos. Hemoglobinas kraują prisijungia normaliai, tačiau sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje sumažėja ir kraujo geba gabenti deguonį, todėl prasideda hipoksemija.
2. Hemoglobino inaktyvavimas. Nuodų (smalkės, ozonas, nitritai ir kt.) pažeistos hemoglobino molekulės nesugeba normaliai pernešti deguonį.
Audinių hipoksija
Audinių arba histotoksinė hipoksija būna, kai kraujyje ir audiniuose deguonies pakanka, tačiau audiniai jo nesugeba panaudoti dėl deguoninės ATP sintezės pažeidimų:
1. Ciano junginiai reaguoja su trivalente geležimi ir užblokuoja citochromoksidazę (elektronų pernašos sistemos mitochondrijose dalis).
2. Kai kurie alkoholiai, dietileteris blokuoja dehidrogenazes.
3. B grupės vitaminų stygius (avitaminozė) sumažina kvėpavimo fermentų efektyvumą, kadangi šios grupės vitamina yra kai kurių fermentų kofermentai.
4. Skydliaukės hormonai, kai kurių mikroorganizmų toksinai, dinitrofenolis, dikumarinas blokuoja ATP molekulių susidarymą, nors Krebso ciklas veikia normaliai.
5. Jonizuojanti radiacija, antioksidantų stygius:
sustiprina laisvųjų radikalų susidarymą ir nefermentinę oksidaciją, dėl ko audiniuose ima stigti deguonies, nors kraujas jo atneša pakankamai daug.
6. Susidaro lipidų peroksidai, kurie destabilizuoja membranas, todėl iš mitochondrijų ištrūkę fermentai didina deguonies sunaudojimą citozolyje, nesusijusį su ATP sinteze.
Kaip grafiškai atrodo streso ir darbingumo priklausomybė?
79% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokio sutrikimo metu azotas išsiskiria į kraują ir sukelia skausmus, ypač sąnariuose?
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kylant ir krintant atmosferos slėgiui, kūno audiniai tampa persotinti azoto. Azoto dujoms tinka Henrio dujų dėsnis − tirpale ištirpusių dujų kiekis yra tiesiogiai proporcingas slėgiui virš skysčio. Mažėjant barometriniam slėgiui, proporcingai mažėja ir parcialiniai dujų slėgiai. Kūno audiniai, palyginti su krauju, tampa persotinti azoto ir organizmas stengiasi atgauti dujų pusiausvyrą, išskirdamas jas į veninį kraują. Pakilus į didesnį kaip 25000 ft aukštį, azoto dujos audiniuose ir kraujyje koncentruojasi ir formuoja burbuliukus, kurie sutrikdo normalią kraujotaką. Dekompresinės ligos jau galima tikėtis nuo 18000 ft aukščio, jame išbuvus ilgesnį laiką.
Dekompresinės ligos simptomai:
● Sąnarių skausmas. Pradžioje sąnarių skausmas būna nedidelis, vėliau, kylant aukščiau,
stiprėja, kol tampa nepakenčiamas. Dažniau yra paveikiami didieji − kelių ir alkūnių sąnariai,
dėl to labai sumažėja pažeistos galūnės jėga ir susiaurėja judesių amplitudė. Anksčiau patirti
sąnarių skausmai yra linkę kartotis tuose pačiuose sąnariuose.
● Dusulys. Jį sukelia daugybiniai azoto burbuliukai, atitekėję venomis ir užkimšę smulkias plaučių venas. Pirmiausia žmogus pajunta deginimą už krūtinkaulio, paskui jam pradeda skaudėti krūtinę. Kyla beveik nekontroliuojamas noras kosėti, bet kosint jokio palengvėjimo nebūna. Galiausiai prasideda dusulys, kvėpavimas pasidaro negilus, oda įgauna melsvą atspalvį. Pasireiškus dusulio požymiams, būtina leistis žemyn, nes galima prarasti sąmonę. Nusileidus ant žemės, nuovargis, silpnumas ir skausmas krūtinėje gali išlikti dar ilgai – iki keleto valandų.
● Parestezija, arba aptirpimas. Susiformavus dujų burbuliukams kūno paviršiuje, oda tose vietose tampa margai raudona, jaučiamas niežėjimas, dilgčiojimas, aptirpimas, karštis ar šaltis.
● Centrinės nervų sistemos pakenkimas. Retais atvejais gali pasireikšti galvos bei nugaros smegenų pažeidimo azoto burbuliukais požymiai. Ima skaudėti galvą, sutrinka klausa, regėjimas, prarandama orientacija.
Dekompresinės ligos simptomai:
● Sąnarių skausmas. Pradžioje sąnarių skausmas būna nedidelis, vėliau, kylant aukščiau,
stiprėja, kol tampa nepakenčiamas. Dažniau yra paveikiami didieji − kelių ir alkūnių sąnariai,
dėl to labai sumažėja pažeistos galūnės jėga ir susiaurėja judesių amplitudė. Anksčiau patirti
sąnarių skausmai yra linkę kartotis tuose pačiuose sąnariuose.
● Dusulys. Jį sukelia daugybiniai azoto burbuliukai, atitekėję venomis ir užkimšę smulkias plaučių venas. Pirmiausia žmogus pajunta deginimą už krūtinkaulio, paskui jam pradeda skaudėti krūtinę. Kyla beveik nekontroliuojamas noras kosėti, bet kosint jokio palengvėjimo nebūna. Galiausiai prasideda dusulys, kvėpavimas pasidaro negilus, oda įgauna melsvą atspalvį. Pasireiškus dusulio požymiams, būtina leistis žemyn, nes galima prarasti sąmonę. Nusileidus ant žemės, nuovargis, silpnumas ir skausmas krūtinėje gali išlikti dar ilgai – iki keleto valandų.
● Parestezija, arba aptirpimas. Susiformavus dujų burbuliukams kūno paviršiuje, oda tose vietose tampa margai raudona, jaučiamas niežėjimas, dilgčiojimas, aptirpimas, karštis ar šaltis.
● Centrinės nervų sistemos pakenkimas. Retais atvejais gali pasireikšti galvos bei nugaros smegenų pažeidimo azoto burbuliukais požymiai. Ima skaudėti galvą, sutrinka klausa, regėjimas, prarandama orientacija.
Saulės spinduliuotė dideliuose aukščiuose yra pavojinga, nes:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Visi Žemės gyventojai yra švitinami kosmine ir žemiškos kilmės jonizuojančiąja spinduliuote. Kosminė jonizuojančioji spinduliuotė yra vienas iš lėktuvo įgulos sveikatą žalojančių darbo aplinkos veiksnių. Žemės magnetinis laukas ir atmosfera yra natūralūs nuo kosminės jonizuojančiosios spinduliuotės saugantys skydai.
Efektinė dozė, kurią gauną įgulų nariai, priklauso nuo:
a) skrydžio aukščio;
b) geografinės platumos;
c) orlaivio konstrukcijos;
d) Saulės aktyvumo ir skrydžio laiko.
Kosminė jonizuojančioji spinduliuotė – didelės energijos dalelių ir elektromagnetinių bangų mišinys, 10–14 km aukštyje sudarytas iš protonų (87 %), alfa dalelių (12 %) ir sunkiųjų branduolių (2 %). Didžioji kosminės spinduliuotės dalis sklinda iš už Saulės sistemos ribų. Kai ši spinduliuotė pasiekia viršutinius žemės atmosferos sluoksnius, jonizuotosios dalelės sąveikauja su 18000–37000 m aukštyje esančiomis atmosferos dalelėmis ir sukelia antrinę jonizuojančiąją spinduliuotę protonų, elektronų, neutronų ir gama spindulių pavidalu. Dėl kolizijos su atmosferos molekulėmis antrinė jonizuojančioji spinduliuotė greitai praranda savo jonizuojančiąją jėgą, ir kosminės jonizuojančiosios spinduliuotės dydis prie žemės paviršiaus, lyginant su dydžiu 21340 m aukštyje, sumažėja 70 kartų.
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui:
a) spindulinė liga ir radiaciniai nudegimai;
b) vėžinių susirgimų rizikos padidėjimas;
c) gyvenimo trukmės sumažėjimas;
d) genetiniai defektai.
Efektinė dozė, kurią gauną įgulų nariai, priklauso nuo:
a) skrydžio aukščio;
b) geografinės platumos;
c) orlaivio konstrukcijos;
d) Saulės aktyvumo ir skrydžio laiko.
Kosminė jonizuojančioji spinduliuotė – didelės energijos dalelių ir elektromagnetinių bangų mišinys, 10–14 km aukštyje sudarytas iš protonų (87 %), alfa dalelių (12 %) ir sunkiųjų branduolių (2 %). Didžioji kosminės spinduliuotės dalis sklinda iš už Saulės sistemos ribų. Kai ši spinduliuotė pasiekia viršutinius žemės atmosferos sluoksnius, jonizuotosios dalelės sąveikauja su 18000–37000 m aukštyje esančiomis atmosferos dalelėmis ir sukelia antrinę jonizuojančiąją spinduliuotę protonų, elektronų, neutronų ir gama spindulių pavidalu. Dėl kolizijos su atmosferos molekulėmis antrinė jonizuojančioji spinduliuotė greitai praranda savo jonizuojančiąją jėgą, ir kosminės jonizuojančiosios spinduliuotės dydis prie žemės paviršiaus, lyginant su dydžiu 21340 m aukštyje, sumažėja 70 kartų.
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui:
a) spindulinė liga ir radiaciniai nudegimai;
b) vėžinių susirgimų rizikos padidėjimas;
c) gyvenimo trukmės sumažėjimas;
d) genetiniai defektai.
36 000 ft aukštyje oro slėgis yra:
68% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Aukšta kūno temperatūra, paraudusi, karšta ir sausa oda, dažnas, stiprus pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, dezorientacija, nerimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Kieno tai požymiai?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šilumos arba saulės smūgis yra rimčiausia perkaitimo komplikacija. Smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Įspėjamieji požymiai: aukšta kūno temperatūra, paraudusi, karšta ir sausa oda, dažnas, stiprus pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, dezorientacija, nerimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Patyrus šilumos smūgį žmones reikia kuo skubiau vėsinti apšlakstant vandeniu, o geriausia suvynioti į šaltame vandenyje sudrėkintą antklodę. Svarbu duoti gerti kuo daugiau skysčių.
Koks stresorius yra stipriausias?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Akies tinklainėje esančios lazdelės ir kolbelės atsakingos už:
68% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šiame teste parinkti klausimai, kurie rečiausiai pasitaiko.