Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.

Tinklainės periferija, kurioje yra lazdelės, gerokai jautresnė šviesai. Lazdelių prie vienos nervinės skaidulos gali būti prijungta daug, todėl net labai silpna šviesa jose gali sukelti nervinio impulso atsiradimą. Būdamos jautresnės, lazdelės skiria tik baltą ir juodą spalvas. Jos lemia mūsų periferinį matymą. Skrendant naktį, prietaisų apšvietimą reikia sureguliuoti taip, kad jų rodymai būtų matomi tinklainės centrine dalimi.

Oro slėgis, kylant aukštyn, mažėja. Aukščiai, kuriuose oro slėgis sumažėja 25 %, 50 % ir 75 %, yra šie:
25 % MSL - 8000 ft
50 % MSL - 18000 ft
75 % MSL - 36000 ft

Tinklainė yra akies vidinę pusę išklojęs šviesai jautrus sluoksnis. Tinklainę sudaro dviejų tipų fotoreceptoriai, gebantys šviesą paversti nerviniu impulsu, kuris optiniu nervu yra perduodamas į regimąją žievę ir ten suvokiamas. Kadangi optinio nervo išėjimo iš akies vietoje fotoreceptorių nėra, tai šviesa, patekusi ant šios tinklainės dalies, yra nematoma. Ta vieta tinklainėje vadinama „akląja dėme”. Fotoreceptoriai lazdelėmis ir kolbelėmis vadinami dėl savo formos. Kolbelių kiekvienoje akyje yra apie 6 mln.; jos susikaupusios centrinėje tinklainės dalyje, kuri vadinama duobute arba „geltonąja dėme“. Tolstant nuo tinklainės centro į periferiją, kolbelių mažėja ir pamažu jas pakeičia lazdelės. Tinklainėje yra apie 120 mln. lazdelių, jos susikaupusios daugiausia 10° apie „geltonąją dėmę“. Regėjimas, dalyvaujant kolbelėms, vadinamas fotopiniu (dieniniu) matymu, o lazdelėms – skotopiniu (naktiniu) matymu. Kai funkcionuoja abi fotoreceptorių rūšys vienu metu, toks matymas vadinamas mezopiniu (prieblandiniu) matymu.

Sveikos ragenos paviršius yra sferinis. Astigmatizmo atveju ragenos išgaubtumo spindulys vienuose jos meridianuose yra mažesnis, o kituose – didesnis. Mažesnio spindulio meridianuose laužiamoji geba didesnė ir, atvirkščiai, didesnio spindulio – mažesnė. Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena, kartais netaisyklingai gaubtas lęšiukas. Trumparegis pacientas skundžiasi blogu matymu į tolį, toliaregio pagrindinis nusiskundimas yra vargstančios akys ir net galvos skausmai, o astigmatiką kamuoja abi bėdos. Jo regėjimo ryškumas tiek į artį, tiek į tolį yra silpnas. Vaizdai yra iškreipti. Akių maudimas ir galvos skausmai yra nuolatiniai palydovai žmonių, turinčių šią akių ydą. Astigmatizmas taisomas cilindriniais lęšiais.

Naktį tūpimo metu dažna autokinetinė iliuzija – nejudantis šviesos taškas (pvz., tako žiburiai) atrodo judantis dėl akių judesių ir orientacijos trūkumo. Tai gali suklaidinti pilotą vertinant atstumą ar kursą. Teisingas atsakymas yra autokinetinė iliuzija, nes tai labiausiai paplitęs reiškinys tamsoje.

Reikalavimai, keliami kabinos įrangai

Prietaisai ir vaizduokliai kabinoje yra skirti perduoti informaciją iš orlaivio įgulai, o valdymo įranga – įgulos instrukcijas perduoti orlaiviui. Štai keletas reikalavimų, keliamų orlaivio valdymo įrangai:

Standartizacija. Orlaivio valdymo įranga turi būti standartizuota vietos ir naudojimo aspektais. Pavyzdžiui, vožtuvas užsukamas pagal laikrodžio rodyklę, atsukamas – prieš laikrodžio rodyklę.

Naudojimo dažnis. Valdymo įranga turi būti kabinoje išdėstyta įgulos retkarčiais atliekamų judesių ir veiksmų zonoje. Dažniau naudojami įrenginiai turi būti išdėstyti arčiau ir patogiau, lyginant su rečiau naudojamais.

Naudojimo tvarka. Valdymo įrenginiai, naudojami tam tikra seka, turi būti išdėstyti greta.

Svarba. Svarbiausi valdymo įrenginiai turi būti lengvai pasiekiamose vietose.

Vaizdinis/taktilinis skirtumas. Mygtukai ir jungikliai, valdantys skirtingas funkcijas, turi būti skirtingos išvaizdos ir formos. Taip sumažinama galimybė suklysti.

Simbolika. Jei galima, ties valdymo prietaisais turėtų būti tam tikra informacija apie prietaiso funkciją. Pavyzdžiui, važiuoklės valdymo rankena pagal formą ir buvimo vietą gali būti panaši į užsparnių valdymo rankeną. Kad skrydžio metu jie nebūtų supainioti, reikalinga atitinkama simbolika.

Vaizduoklių ir valdymo įrangos dermė. Valdymo įranga turėtų būti išdėstyta apie vaizduoklius remiantis loginiais ryšiais.

Jėgos poreikis. Orlaivį valdyti turi pakakti vidutinio pajėgumo žmogaus jėgos. Valdymas turi būti harmoningas. Pavyzdžiui, visiškai netinkamas atvejis, kai vairalazdė labai jautriai reaguoja ją stumiant ar traukiant ir mažai jautri ją stumiant į šonus.

Tinkamas valdymo įrangos naudojimas. Valdymo įranga turi būti tinkamai naudojama. Apie „pavojingus“ mygtukus ar rankenėles turi papildomai įspėti ir spalva, ir užrašai.

Reikalavimai, keliami įspėjimo sistemoms. Įspėjamieji signalai turi atkreipti įgulos dėmesį jų nepriblokšdami. Be to, norint atkreipti įgulos dėmesį, įspėjimo sistema turi informuoti, kas negerai, ir, jei įmanoma, parodyti situacijos atitaisymo būdus. Vaizdinės įspėjimo sistemos signalas turi būti matomas, todėl signalizuojantis prietaisas turi būti piloto vaizdo lauke. Žinoma, garsinės įspėjimo sistemos yra efektyvesnės.

Netikėtai apšvietus akis dideliu šviesos srautu, akys greitai, per 10 sekundžių, prie to prisitaiko. Tačiau, būnant stiprioje šviesoje ilgą laiką, fotoreceptoriuose esantis pigmentas suyra ir akių jautrumas mažėja. Greitai įėjus į tamsesnę patalpą, iki tol, kol įvyks adaptacija prie tamsos, rega bus aiškiai nepakankama. Išbuvus ilgesnį laiką tamsioje patalpoje, akys tampa perdėtai jautrios šviesai ir net silpna šviesa gali sukelti fotoreceptorių dirginimą.

Deguonies slėgis mažėja ~1 colis Hg per 1000 pėdų. Nuo 5000 pėdų (24,92 colio Hg) iki 15 000 pėdų (16,22 colio Hg) skirtumas yra 8,7 colio, t.y. ~35% nuo 24,92. Teisingas atsakymas yra ~35%.

Akių lašai (pvz., su atropinu) gali laikinai išplėsti vyzdžius ar sutrikdyti fokusavimą, trukdydami regai skrydžio metu. Rekomenduojama laukti bent 24 valandas. Teisingas atsakymas yra regos sutrikimas.

Egzogeninė hipoksija
Tai hipoksija, kuri atsiranda, kai deguonies stinga aplinkos ore (dėl aplinkos hipoksijos), todėl ši hipoksija dar vadinama hipoksine hipoksija. Ši hipoksija būna kylant į kalnus, būnant patalpose ar kitokioje uždaroje erdvėje (pvz., urvuose ar šachtose, kanalizacijos nuotėkų vamzdynuose).

Kvėpavimo hipoksija
Kvėpavimo arba respiracinė hipoksija susidaro sutrikus kvėpavimo organų ar juos valdančio centro veikimui. Priežastys gali būti:
1. sumažėjęs panaudojamas plaučių tūris (vieno plaučio pašalinimas, pneumotoraksas, hidrotoraksas ir kt.)
2. sumažėjusi deguonies difuzija pro alveolių sieneles (pvz., plaučių uždegimas)

Cirkuliacinė hipoksija
Atsiranda sutrikus bendrajai arba vietinei kraujotakai.
1. Sutrikusi mažojo rato kraujotaka – mažina kraujo įdeguoninimą (oksigenizaciją).
2. Sutrikusi didžiojo rato kraujotaka – kraujyje deguonies pakanka, tačiau į audinius deguonies patenka per mažai.
3. Sutrikusi mikrocirkuliacija – sutrinka cirkuliacija kapiliaruose ir kartu deguonies difuzija į audinius.

Kraujo hipoksija
Kraujo arba heminė hipoksija susidaro sergant anemija arba inaktyvavus hemoglobiną.
1. Anemijos. Hemoglobinas kraują prisijungia normaliai, tačiau sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje sumažėja ir kraujo geba gabenti deguonį, todėl prasideda hipoksemija.
2. Hemoglobino inaktyvavimas. Nuodų (smalkės, ozonas, nitritai ir kt.) pažeistos hemoglobino molekulės nesugeba normaliai pernešti deguonį.

Audinių hipoksija
Audinių arba histotoksinė hipoksija būna, kai kraujyje ir audiniuose deguonies pakanka, tačiau audiniai jo nesugeba panaudoti dėl deguoninės ATP sintezės pažeidimų:
1. Ciano junginiai reaguoja su trivalente geležimi ir užblokuoja citochromoksidazę (elektronų pernašos sistemos mitochondrijose dalis).
2. Kai kurie alkoholiai, dietileteris blokuoja dehidrogenazes.
3. B grupės vitaminų stygius (avitaminozė) sumažina kvėpavimo fermentų efektyvumą, kadangi šios grupės vitamina yra kai kurių fermentų kofermentai.
4. Skydliaukės hormonai, kai kurių mikroorganizmų toksinai, dinitrofenolis, dikumarinas blokuoja ATP molekulių susidarymą, nors Krebso ciklas veikia normaliai.
5. Jonizuojanti radiacija, antioksidantų stygius:
sustiprina laisvųjų radikalų susidarymą ir nefermentinę oksidaciją, dėl ko audiniuose ima stigti deguonies, nors kraujas jo atneša pakankamai daug.
6. Susidaro lipidų peroksidai, kurie destabilizuoja membranas, todėl iš mitochondrijų ištrūkę fermentai didina deguonies sunaudojimą citozolyje, nesusijusį su ATP sinteze.

Krūtinės ląstoje, kiek į kairę nuo vidurinės linijos, yra širdis. Tai raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dviejų skilvelių ir dviejų prieširdžių.

Stiprus viduriavimas sukelia dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, mažindamas fizinį pajėgumą ir reakcijos greitį. Teisingas atsakymas yra dehidratacija.

Reikalavimai, keliami kabinos įrangai

Prietaisai ir vaizduokliai kabinoje yra skirti perduoti informaciją iš orlaivio įgulai, o valdymo įranga – įgulos instrukcijas perduoti orlaiviui. Štai keletas reikalavimų, keliamų orlaivio valdymo įrangai:

Standartizacija. Orlaivio valdymo įranga turi būti standartizuota vietos ir naudojimo aspektais. Pavyzdžiui, vožtuvas užsukamas pagal laikrodžio rodyklę, atsukamas – prieš laikrodžio rodyklę.

Naudojimo dažnis. Valdymo įranga turi būti kabinoje išdėstyta įgulos retkarčiais atliekamų judesių ir veiksmų zonoje. Dažniau naudojami įrenginiai turi būti išdėstyti arčiau ir patogiau, lyginant su rečiau naudojamais.

Naudojimo tvarka. Valdymo įrenginiai, naudojami tam tikra seka, turi būti išdėstyti greta.

Svarba. Svarbiausi valdymo įrenginiai turi būti lengvai pasiekiamose vietose.

Vaizdinis/taktilinis skirtumas. Mygtukai ir jungikliai, valdantys skirtingas funkcijas, turi būti skirtingos išvaizdos ir formos. Taip sumažinama galimybė suklysti.

Simbolika. Jei galima, ties valdymo prietaisais turėtų būti tam tikra informacija apie prietaiso funkciją. Pavyzdžiui, važiuoklės valdymo rankena pagal formą ir buvimo vietą gali būti panaši į užsparnių valdymo rankeną. Kad skrydžio metu jie nebūtų supainioti, reikalinga atitinkama simbolika.

Vaizduoklių ir valdymo įrangos dermė. Valdymo įranga turėtų būti išdėstyta apie vaizduoklius remiantis loginiais ryšiais.

Jėgos poreikis. Orlaivį valdyti turi pakakti vidutinio pajėgumo žmogaus jėgos. Valdymas turi būti harmoningas. Pavyzdžiui, visiškai netinkamas atvejis, kai vairalazdė labai jautriai reaguoja ją stumiant ar traukiant ir mažai jautri ją stumiant į šonus.

Tinkamas valdymo įrangos naudojimas. Valdymo įranga turi būti tinkamai naudojama. Apie „pavojingus“ mygtukus ar rankenėles turi papildomai įspėti ir spalva, ir užrašai.

Reikalavimai, keliami įspėjimo sistemoms. Įspėjamieji signalai turi atkreipti įgulos dėmesį jų nepriblokšdami. Be to, norint atkreipti įgulos dėmesį, įspėjimo sistema turi informuoti, kas negerai, ir, jei įmanoma, parodyti situacijos atitaisymo būdus. Vaizdinės įspėjimo sistemos signalas turi būti matomas, todėl signalizuojantis prietaisas turi būti piloto vaizdo lauke. Žinoma, garsinės įspėjimo sistemos yra efektyvesnės.

Triukšmas tai – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai, sukeliantis nemalonius pojūčius. Jo intensyvumas matuojamas decibelais (dB). Triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis specifinius ir nespecifinius patologinius įvairių organizmo sistemų pokyčius. Jis lemia klausos, nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimų išsivystymą.

Oro slėgis, kylant aukštyn, mažėja. Aukščiai, kuriuose oro slėgis sumažėja 25 %, 50 % ir 75 %, yra šie:
25 % MSL - 8000 ft
50 % MSL - 18000 ft
75 % MSL - 36000 ft

Nardant su akvalangu yra kvėpuojama suspaustu oru, todėl į organizmą patenka didesnis azoto kiekis. 30 ft vandens stulpas slegia tiek pat, kiek dar viena atmosfera (760 mm Hg), taigi asmuo 30 ft gylyje patiria 2 atmosferų slėgį. Jeigu skrendama nepraėjus 24 valandoms po nardymo su akvalangu, dekompresinės ligos simptomai pasireikš jau 6000 ft aukštyje.

Tupiant naktį aerodrome, esančiame dykumoje, miške ar vandenyje, matomos tik tako ar aerodromo šviesos. Vizualiai nustatyti atstumą iki KTT sunku. Tai vadinama „juodosios skylės“ efektu. Trūkstant atskaitos taškų įvertinant atstumą kyla aukštos tūptinės iliuzija. Reaguodami į tai pilotai mažina tūptinės kampą. Kartais viskas baigiasi avarija prieš KTT pradžią.

Aviacijoje svarbiausi pojūčiai yra rega ir klausa. Jie mums teikia daugiausia informacijos apie kūno padėtį erdvėje ir labiausiai padeda išlaikyti pusiausvyrą. Iš žmogaus akių į smegenis eina apie 1,2 mln. neuronų, o iš vidinės ausies į smegenis eina apie 50000 neuronų. Vadinasi, akis yra apie 24 kartus jautresnė už ausį.

Informacija apie pasaulį mus pasiekti gali per skirtingus pojūčius. Skiriami cheminiai pojūčiai – skonis ir uoslė – padedantys susigaudyti kas yra skanu, kas ne ar nuodinga. Padėties pojūčiai – kūno padėties (kinestetiniai) ir pusiausvyros (vestibuliariniai) – informuoja apie kūno judėjimą, padėtį gravitacijos lauke. Odos pojūčiai – spaudimas, lietimas, temperatūra ir skausmas – informuoja apie kūną liečiančių objektų savybes. Klausa leidžia girdėti ir bendrauti. Regėjimas teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, leidžia savarankiškai veikti ir padeda orientuotis. Visą informaciją smegenims perduoda specialiosios nervinės ląstelės – receptoriai.

Pilotai visada turi atsiminti, kad rega orientuojantis erdvėje yra svarbiausias pojūtis.

Stiprus galvos smūgis gali sukelti smegenų sukrėtimą, trukdantį koncentracijai, reakcijai ir pusiausvyrai. Rekomenduojama laukti bent 48 valandas ar ilgiau, priklausomai nuo simptomų. Teisingas atsakymas yra smegenų sukrėtimas.

Sveikas suaugęs žmogus gali normaliai jaustis ir dirbti maždaug iki 10000–12000 ft aukščio.

Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.

Trūkstant deguonies organizmas automatiškai stengiasi jo daugiau gauti dažniau ir giliau kvėpuodamas. Taip hipoksijos sąlygomis gali prisidėti ir hiperventiliacija, gaunant nedaug daugiau deguonies, bet prarandant daugiau anglies dvideginio.
Skrydžio metu kartais būna sunku įvertinti simptomus ir atskirti hipoksiją nuo hiperventiliacijos. Rekomenduojama būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui. Jei nemalonūs simptomai atsirado aukštyje, kur hipoksija galima, reikia jos tikėtis ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. O jei simptomai atsirado tame aukštyje, kur hipoksijos paprastai nebūna (žemiau kaip 10000 ft), žmogus turi reguliuoti savo kvėpavimą, kol simptomai susilpnės ar išnyks.

Hiperopija, arba toliaregystė – tai dažniausiai pasitaikanti akies yda. Šiuo atveju lygiagretūs spinduliai, perėję pro akies optinę sistemą, susikerta įsivaizduojamoje erdvėje už tinklainės. Tokios akies židinio nuotolis yra per didelis, o klinikinė refrakcija yra silpnesnė negu normalios akies. Toliaregė akis pritaikyta besiglaudžiantiems spinduliams, bet tokių spindulių gamtoje nėra, nes nėra tokio taško, iš kurio jie galėtų sklisti. Todėl prieš toliaregę akį nėra ir tolimiausio gero matymo taško, jis būtų tarsi už įsivaizduojamos akies. Tokios akies tinklainėje susidaro tik neaiškūs vaizdai. Toliaregystė koreguojama glaudžiamaisiais (teigiamais) lęšiais.

Skrydžio metu pasireiškus bet kokiems aukščio dekompresinės ligos simptomams, reikia imtis šių veiksmų:
● duoti kvėpuoti 100 % deguonies – taip saugoma nuo papildomo azoto patekimo į organizmą;
● timpa suveržti pažeistą sritį – taip apsaugoma nuo galimo azoto burbuliukų judėjimo;
● nedelsiant leistis ir pranešti aviacijos gydytojui.

Anglies dvideginio kiekis kraujyje valdo kvėpavimo dažnį. Didesnis jo kiekis kraujyje stimuliuoja smegenis greitinti kvėpavimą ir todėl padidėja deguonies kiekis kraujyje ir sumažėja anglies dvideginio. Smegenims gavus informaciją, jog anglies dvideginio kiekis yra normalus, kvėpavimo ritmas sunormalėja. Tam tikros galvos smegenų ląstelės geba justi deguonies stygių kraujyje ir paspartinti kvėpavimą.

Rankų drebėjimas po ilgo skrydžio dažniausiai kyla dėl raumenų nuovargio ir streso, ypač jei pilotas ilgai laikė valdymo svirtis ar patyrė vibraciją. Teisingas atsakymas yra raumenų nuovargis.