Su dėmesio perkėlimu tiesiogiai susijęs reakcijos laikas. Reakcijos laikas yra laikas tarp signalo atsiradimo pradžios ir atsako į signalą pradžios. Minimalus reakcijos laikas, kai pilotas laiko pirštą ant jungiklio ir laukia signalo jam paspausti, yra 0,2 sekundės. Kuo yra daugiau lempučių ir mygtukų, iš kurių reikia rinktis, tuo situacija komplikuotesnė. Jei mes tikimės tam tikro signalo ir būnam jam pasiruošę, reakcija į jį yra greitesnė.

Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.

Įgulų nariams yra rekomenduojama neviršyti 250–300 mg (2–3 kavos puodeliai) per parą saugios kofeino vartojimo ribos.

+5G perkrova apsunkina kvėpavimą ir padidina deguonies poreikį ~30-50%, nes širdis ir raumenys dirba intensyviau. Teisingas atsakymas yra 30-50%.

Triukšmas tai – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai, sukeliantis nemalonius pojūčius. Jo intensyvumas matuojamas decibelais (dB). Triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis specifinius ir nespecifinius patologinius įvairių organizmo sistemų pokyčius. Jis lemia klausos, nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimų išsivystymą.

Anglies monoksidas (CO) su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.

Ramybės būsenoje žmogaus organizmas sunaudoja apie 0,25-0,3 litro deguonies per minutę, priklausomai nuo kūno masės ir fizinės būklės. Tai atitinka apie 5-6 litrus oro, nes ore deguonis sudaro ~21%. Skrydžio metu, esant stresui ar aukščiui, šis kiekis gali padidėti. Teisingas atsakymas yra 0,25-0,3 litro, nes tai standartinis fiziologinis rodiklis.

Su dėmesio perkėlimu tiesiogiai susijęs reakcijos laikas. Reakcijos laikas yra laikas tarp signalo atsiradimo pradžios ir atsako į signalą pradžios. Minimalus reakcijos laikas, kai pilotas laiko pirštą ant jungiklio ir laukia signalo jam paspausti, yra 0,2 sekundės. Kuo yra daugiau lempučių ir mygtukų, iš kurių reikia rinktis, tuo situacija komplikuotesnė. Jei mes tikimės tam tikro signalo ir būnam jam pasiruošę, reakcija į jį yra greitesnė.

Pagal tai, kaip kinta žmogaus savijauta ir darbingumas, yra skiriamos 4 hipoksijos zonos:

1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.

2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).

3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.

4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl ko į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės.

Toliaregystė yra akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas yra sufokusuojamas už tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs. Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato neryškiai. Šis regėjimo sutrikimas ištaisomas nešiojant akinius su glaudžiamaisiais lęšiais

Kraujas tik tekėdamas gali atlikti visas savo funkcijas. Žmogus turi apie 5 l kraujo, kuris sudaro 5 % visos kūno masės. Kraują sudaro 45 % ląstelių ir 55 % plazmos.

Kiekvienas kraujo komponentas vykdo unikalią funkciją:
● perneša į audinius deguonį ir pašalina anglies dvideginį iš jų;
● užtikrina ląstelių mitybą ir šalutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą;
● reguliuoja kūno cheminį balansą ir šilumos apykaitą;
● transportuoja cheminius pranešiklius – hormonus, kurie reguliuoja įvairių organų veiklą;
● kovoja su patekusiom bakterijom.

Kiekvieno sveikatos patikrinimo metu yra matuojamas ir vertinamas kraujospūdis. Rezultatas pateikiamas dviem skaičiais, pavyzdžiui 120/80. Pirmasis skaičius rodo sistolinį kraujospūdį, tai yra spaudimą, kurį sukelia susitraukdama širdis. Antrasis skaičius rodo diastolinį kraujospūdį – slėgį kraujotakos sistemoje širdies atsipalaidavimo metu. Matavimo vienetai yra gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm Hg).

Įgūdžių, taisyklių ir žinių naudojimas darant sprendimus aviacijoje. 1980 metais danų ergonomistas Rasmusenas (J. Rasmussen) pasiūlė trijų lygių veiklos kontrolės modelį. Šis „SRK“ modelis tinka paaiškinti ir pilotų mokymąsi skraidyti bei skraidymą. Tai:
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.

b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.

c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.

Kraujospūdį reguliuoja presoreceptoriai, kurių daugiausia yra aortos lanko ir kaklo arterijų sienelėse, bei hormoninė sistema. Presoreceptoriai, pajutę, jog didėja kraujospūdis, į smegenis siunčia kitokį impulsą, dėl ko lėtėja širdies susitraukimų dažnis ir atsipalaiduoja kraujagyslių sienelių raumenys. Kai kraujospūdis mažėja, vėl yra siunčiamas į smegenis presoreceptorių specifinis nervinis impulsas ir dažnėja širdies veikla bei sumažėja kraujagyslių spindis. Taip kraujospūdis padidėja.

Skrydžio metu gali sutrikti kabinos slėgio palaikymas. Tokiais atvejais dažniausiai slėgis mažėja lėtai, įgula spėja įvertinti problemą ir imtis atitinkamų veiksmų – greitai žemėti; o keleiviai nieko bloga net nepastebi. Labai retai pasitaiko smūginė dekompresija. Tai atsitinka išlėkus langui ar liukui, esant lėktuvo liemens defektams. Smūginės dekompresijos metu visi orlaivyje esantys žmonės patirs negailestingus didelio aukščio efektus: hipoksiją, šaltį ir dekompresinę ligą. Įvykus kabinos dekompresijai, žmonėms turi būti tiekiamas deguonis.
Smūginės dekompresijos metu slėgis kabinoje labai greitai mažėja. Pasireiškia Venturi efektas – oro siurbimas iš orlaivio; tai pasireiškia esant didesniam kaip 5000 ft aukščio slėgių skirtumui. Reikia atsiminti, kad svarbiausia yra įgulos apsauga. Įvykus dekompresijai, kiekvienas įgulos narys turi kiek galima greičiau užsidėti deguonies kaukę ir įsitikinti, kad deguonies srovė teka. Bet koks delsimas gali turėti katastrofinių padarinių visiems.

Kylant aukštyn atmosferos slėgis mažėja. Remdamiesi Daltono dujų dėsniu galime teigti, jog nors deguonies proporcija ore išlieka ta pati, deguonies dujų slėgis – parcialinis slėgis – mažės. Jūros lygiu atmosferos slėgis yra 760 mm Hg, parcialinis deguonies slėgis – 160 mm Hg.

Šviesa pirmiausia pasiekia rageną – skaidrų akies „langą“. Kadangi ragena yra išgaubta, ji šviesos spindulius laužia akies centro link – fokusuoja. Ragenos fokusavimo galia sudaro apie 70–80 % visos akies fokusavimo galios.



Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.

Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.

Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.

Dažna problema aviacijoje yra artėjančio orlaivio santykinio aukščio ir galimo susidūrimo rizikos įvertinimas. Toli skrendantys orlaiviai gali atrodyti skrendantys aukščiau, bet prasilenkiant būna žemesniame aukštyje. Kalnų viršūnės, debesys iš toli atrodo iškilę virš lėktuvo trajektorijos, bet artėjant prie jų žemėja.

Pilotų saulės akiniai turi būti poliarizuoti, kad sumažintų atspindžius nuo vandens, stiklo ar metalo, gerindami matomumą ir mažindami akių nuovargį. Tačiau jie neturi trukdyti matyti LCD ekranus. Teisingas atsakymas yra atspindžių sumažinimas.

„Visiškai saugus pilotas“ yra utopija, nes pilotų ūmus sveikatos pablogėjimas skrydžio metu nėra retas reiškinys. Tyrimų duomenimis, kas trečias pilotas per savo piloto darbo karjerą yra patyręs laikiną visiško darbingumo praradimo epizodą. Daugeliu atvejų tai įvyko dėl ūmaus pilvo. Galvos skausmai, svaigimas, ausų, nosies, gerklės problemos sudarė tik po kelis procentus. Tarptautinės oro transporto asociacijos atlikta avarijų analizė parodė, kad didžiausią įtaką skrydžių saugai turi ūmi miokardo išemija, apalpimas, epileptiforminis priepuolis ir cerebralinė hemoragija.

Bet koks sąmonės praradimas reiškia nušalinimą nuo skraidymo iki to laiko, kol bus nustatyta priežastis. Jų gali būti ne viena: šokas, kraujo praradimas, mitybos nepakankamumas, skysčių stoka ir kita.

Žmogaus kūną nuolat veikia Žemės gravitacijos laukas ir tam kūnas yra gerai prisitaikęs. Modernūs orlaiviai yra greiti ir manevringi, tam tikrais skrydžio etapais jų įgulos nariai gali patirti neįprastus gerokai didesnius pagreičius. Pagal veikimo trukmę pagreičiai skirstomi į:
a) trumpalaikius, veikiančius trumpiau nei 1 sekundę. Dažniausiai tokie pagreičiai būna paliečiant žemę ar susiduriant su kliūtimi;
b) ilgalaikius – veikiančius nuo 1 sekundės iki kelių minučių. Ilgalaikiai pagreičiai atsiranda orlaivių įvairių manevrų ore metu, paleidžiant į orbitą erdvėlaivius ar grįžtant iš jos.

Ausis atlieka dvi labai skirtingas užduotis. Pirma, ji geba priimti oro tankio virpesius (garsą), antra, palaiko kūno pusiausvyrą ir padeda justi pagreitį. Anatomiškai ausis dalijama į tris dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę.

Proprioceptorių siunčiama informacija, jeigu jos nepalaiko kitų sensorinių sistemų siunčiama informacija, gali sukelti klaidingą kūno padėties pojūtį. Atliekant posūkį, kūnas dėl įcentrinės jėgos pasunkėja ir susidaro kilimo iliuzija. Posūkiui pasibaigus, kūnas palengvėja ir atsiranda žemėjimo iliuzija. Proprioreceptinė iliuzija viena pasireiškia retai.

Anglies monoksido (CO) koncentracija iki 50 ppm laikoma saugia trumpalaikiam poveikiui, nes didesnė koncentracija sukelia hipoksijos simptomus. Teisingas atsakymas yra 50 ppm.

Dažnumas ar tono aukštis − garso slėgio bangų kiekis per sekundę. Matuojama hercais (Hz). Jaunas sveikas žmogus girdi 20−20 000 Hz garsus, bet jo klausa jautriausia yra 200−7 000 Hz dažnio − žmogaus balso garsams.