Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 80 %
Teisingai atsakyta į 32 iš 40 klausimų.
Kiek laiko užtrunka adaptacija šviesai?
54% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Netikėtai apšvietus akis dideliu šviesos srautu, akys greitai, per 10 sekundžių, prie to prisitaiko. Tačiau, būnant stiprioje šviesoje ilgą laiką, fotoreceptoriuose esantis pigmentas suyra ir akių jautrumas mažėja. Greitai įėjus į tamsesnę patalpą, iki tol, kol įvyks adaptacija prie tamsos, rega bus aiškiai nepakankama. Išbuvus ilgesnį laiką tamsioje patalpoje, akys tampa perdėtai jautrios šviesai ir net silpna šviesa gali sukelti fotoreceptorių dirginimą.
Kas padidina dekompresinės ligos skrydyje tikimybę?
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nardant su akvalangu yra kvėpuojama suspaustu oru, todėl į organizmą patenka didesnis azoto kiekis. 30 ft vandens stulpas slegia tiek pat, kiek dar viena atmosfera (760 mm Hg), taigi asmuo 30 ft gylyje patiria 2 atmosferų slėgį. Jeigu skrendama nepraėjus 24 valandoms po nardymo su akvalangu, dekompresinės ligos simptomai pasireikš jau 6000 ft aukštyje.
Kokia yra atmosferos oro sudėtis?
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Prieš pat skrydį sunegalavote. Jūs:
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kada pilotas gali patirti „posvyrio“ iliuziją?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks stresorius yra stipriausias?
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Erdvės apžvalga dieną ir naktį skiriasi.
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Naktinis (skotopinis) matymas
Turbūt teko pastebėti, kad esant blankiam apšvietimui tam tikrą objektą lengviau pastebėti žiūrint ne į jį, bet šalia jo. Taigi, skotopinis matymas patiriamas silpno apšvietimo sąlygomis. Kolbelėms tapus neefektyvioms, sunku įžiūrėti objekto struktūrą, detales, spalvą. Kadangi duobutėje lazdelių nėra, naktį akies centrinė dalis nefunkcionuoja. Kai jos jau būna visiškai nejautrios, centrinė tinklainės dalis tampa „naktine akląja dėme“; ji būna regėjimo lauko centre ir užima 5−10o plotą.
Dėl „naktinės aklosios dėmės“ fenomeno naktį žiūrint tiesiai į objektą jis yra nematomas. Aviatoriai turi mokėti naudotis periferiniu regėjimu tam, kad išvengtų skotopinio matymo efektų. Norint kompensuoti skotopinio matymo trūkumus, reikia dairytis, o norint stebimą objektą išlaikyti regėjimo lauke − po truputį keisti žiūrėjimo kampą. Pastebėta, kad, jei naktį į objektą žiūrima ilgiau kaip porą sekundžių, jis gali dingti iš regėjimo lauko − patekti į „naktinę akląją dėmę“.
Turbūt teko pastebėti, kad esant blankiam apšvietimui tam tikrą objektą lengviau pastebėti žiūrint ne į jį, bet šalia jo. Taigi, skotopinis matymas patiriamas silpno apšvietimo sąlygomis. Kolbelėms tapus neefektyvioms, sunku įžiūrėti objekto struktūrą, detales, spalvą. Kadangi duobutėje lazdelių nėra, naktį akies centrinė dalis nefunkcionuoja. Kai jos jau būna visiškai nejautrios, centrinė tinklainės dalis tampa „naktine akląja dėme“; ji būna regėjimo lauko centre ir užima 5−10o plotą.
Dėl „naktinės aklosios dėmės“ fenomeno naktį žiūrint tiesiai į objektą jis yra nematomas. Aviatoriai turi mokėti naudotis periferiniu regėjimu tam, kad išvengtų skotopinio matymo efektų. Norint kompensuoti skotopinio matymo trūkumus, reikia dairytis, o norint stebimą objektą išlaikyti regėjimo lauke − po truputį keisti žiūrėjimo kampą. Pastebėta, kad, jei naktį į objektą žiūrima ilgiau kaip porą sekundžių, jis gali dingti iš regėjimo lauko − patekti į „naktinę akląją dėmę“.
Koks yra trumpiausias laikas iki skrydžio, kada pilotas privalo sustoti gerti alkoholį?
79% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Daugelis aviakompanijų reikalauja, jog pilotas neskristų mažiausiai 8 valandas po paskutinio gėrimo, tačiau yra ir tokių aviakompanijų, kurios reikalauja 24 valandų laikotarpio.
Dažniausia laikino sveikatos pablogėjimo skrydyje priežastis yra:
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoglikemiją sukelia:
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuri ausies dalis junta pagreitėjimą ir stabdymą?
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Otolitiniai organai (verčiant iš graikų kalbos, otolitai – akmenys ausyje) yra smulkūs sraigės prieangyje puslankių kanalų pamate esantys maišeliai. Kiekvieno maišelio viduje yra receptorius − neuroepitelinės ląstelės su plaukeliais. Ant jų yra kalcio druskų kristalų turinti otolitinė membrana.
Esant normaliai padėčiai, kai galva yra tiesiai virš kūno, neuroepitelinės ląstelės generuoja tam tikro dažnio impulsus. Galvos padėties pasikeitimas gravitacijos jėgos vektoriaus atžvilgiu pakeičia otolitinės membranos padėtį. Sensoriniai plaukeliai palinksta, pakinta generuojamų impulsų dažnis ir smegenims siunčiamas nervinis impulsas, signalizuojantis apie pasikeitusią galvos padėtį.
Linijinio pagreičio pasikeitimas stimuliuoja otolitinius organus. Didesnis kaip 0,1 m/s² pagreitis sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal ir į smegenis yra siunčiamas nervinis signalas apie naują galvos padėtį. Fiziškai kūnas negali atskirti linijinio pagreičio ar gravitacijos sukeltų inercijos jėgų. Pagreitėjimas į priekį sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal, tokį pat, kaip ir atlošus galvą atgal. Kai greitėjančio judėjimo pirmyn akys negali patikrinti, gali atsirasti galvos atlošimo pojūtis. Šį efektą sustiprina impulsai iš raumenyse esančių nervinių galūnėlių.
Pusratiniai kanalai kartu su otolitiniais organais sudaro vestibuliarinį aparatą, kuris padeda orientuotis erdvėje, kontroliuoti kūno judėjimą bei kitas funkcijas. Pavyzdžiui, ši sistema valdo akių raumenų darbą, kai reikia stebėti fiksuotą objektą judinant galvą.
Esant normaliai padėčiai, kai galva yra tiesiai virš kūno, neuroepitelinės ląstelės generuoja tam tikro dažnio impulsus. Galvos padėties pasikeitimas gravitacijos jėgos vektoriaus atžvilgiu pakeičia otolitinės membranos padėtį. Sensoriniai plaukeliai palinksta, pakinta generuojamų impulsų dažnis ir smegenims siunčiamas nervinis impulsas, signalizuojantis apie pasikeitusią galvos padėtį.
Linijinio pagreičio pasikeitimas stimuliuoja otolitinius organus. Didesnis kaip 0,1 m/s² pagreitis sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal ir į smegenis yra siunčiamas nervinis signalas apie naują galvos padėtį. Fiziškai kūnas negali atskirti linijinio pagreičio ar gravitacijos sukeltų inercijos jėgų. Pagreitėjimas į priekį sukelia otolitinės membranos poslinkį atgal, tokį pat, kaip ir atlošus galvą atgal. Kai greitėjančio judėjimo pirmyn akys negali patikrinti, gali atsirasti galvos atlošimo pojūtis. Šį efektą sustiprina impulsai iš raumenyse esančių nervinių galūnėlių.
Pusratiniai kanalai kartu su otolitiniais organais sudaro vestibuliarinį aparatą, kuris padeda orientuotis erdvėje, kontroliuoti kūno judėjimą bei kitas funkcijas. Pavyzdžiui, ši sistema valdo akių raumenų darbą, kai reikia stebėti fiksuotą objektą judinant galvą.
Pulso dažnį įtakoja veiksniai:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksido efektai organizme:
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kodėl reikia rūpintis orlaivio šildymo krosnelių (pečiuko) būkle?
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokia yra kairio ir dešinio skilvelio funkcija?
59% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kur vyksta deguonies bei anglies dioksido ir vandens garų mainai?
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas sukelia trumparegystę arba toliaregystę?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl ko į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės.
Toliaregystė yra akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas yra sufokusuojamas už tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs. Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato neryškiai. Šis regėjimo sutrikimas ištaisomas nešiojant akinius su glaudžiamaisiais lęšiais
Toliaregystė yra akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas yra sufokusuojamas už tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs. Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato neryškiai. Šis regėjimo sutrikimas ištaisomas nešiojant akinius su glaudžiamaisiais lęšiais
Būdingiausias hiperventiliacijos požymis yra:
76% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hiperventiliacija − tai intensyvesnis negu reikia organizmui kvėpavimas. Dėl to iškvepiama daugiau anglies dvideginio bei sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra kraujyje. Šis sutrikimas pasireiškia daugeliu fiziologinių efektų, iš kurių pagrindinis yra hemoglobino gebėjimo pernešti deguonį sumažėjimas.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Kokių spindulių turi nepraleisti saulės akiniai?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks yra vidutinis alkoholio eliminacijos greitis organizme?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Alkoholis organizme veikia visų organų ir visų audinių ląsteles. Jis jas dehitratuoja (pašalina vandenį), trukdo pasisavinti deguonį, koaguliuoja (krešina baltymus), tirpdo riebalines medžiagas. Išgėrus žmogaus organizme tuoj pat prasideda alkoholio oksidacija (sudeginimas) ir išskyrimas iš organizmo. Alkoholio oksidacijos procesas stipriausiai vyksta kepenyse. Suaugusio žmogaus kepenys sudegina apie 10 ml alkoholio per valandą. Todėl 10 ml alkoholio vadinamas standartiniu alkoholio vienetu – SAV. Priešingai, negu yra tikima, alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio pagreitinti negalima. Nei šaltas dušas, nei kava, nei deguonis nepadės greičiau prablaivėti.
Hipoksinė hipoksija paveikia naktinį matymą.
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksijos požymiai:
Susilpnėja regėjimo jautrumas. Regėjimas yra pažeidžiamas anksti. Pamažu trinka spalvų skyrimas ir periferinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra deguonies kiekiui jautrios ląstelės, todėl naktinis matymas pradeda trikti jau 6000–7000 ft aukštyje.
Tunelinis matymas. Blogėjantis periferinis matymas verčia pilotą dažniau dairytis apžvelgiant prietaisus ir aplinką.
“Tunelinis dėmesys”. Stresas susiaurina dėmesį, atsiranda taip vadinamas “tunelinis dėmesys” (pavyzdžiui, pamatęs, kad pavogė mašiną, žmogus išbėga iš namų, nepastebėjęs, kad užsitrenkė durys). Susiaurėja matymo kampas. Streso metu labai sumažėja sprendimo alternatyvų skaičius. Pilotas gali susikaupti į vieną prietaisą, vieną problemą, atmesdamas kitus- ignoruoti radio nurodymus, komunikaciją. Užsifiksavimas trukdo alikti pavojų mažinančius sprendimus, pavojus didėja, didėja nerimas, susidaro uždaras ratas. Labiau į bauginantį objektą linkę fiksuotis nerimąstingos asmenybės. Kita vertus, „tunelinis dėmesys“ padeda išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją ir ypatingai efektyviai atlikti užduotį, jei kiti dėmesio objektai iš tiesų nereikšmingi.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft 5 %, 9000 ft 18 %, 13000 ft 35 %, 17000 ft 50 %
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Susilpnėja regėjimo jautrumas. Regėjimas yra pažeidžiamas anksti. Pamažu trinka spalvų skyrimas ir periferinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra deguonies kiekiui jautrios ląstelės, todėl naktinis matymas pradeda trikti jau 6000–7000 ft aukštyje.
Tunelinis matymas. Blogėjantis periferinis matymas verčia pilotą dažniau dairytis apžvelgiant prietaisus ir aplinką.
“Tunelinis dėmesys”. Stresas susiaurina dėmesį, atsiranda taip vadinamas “tunelinis dėmesys” (pavyzdžiui, pamatęs, kad pavogė mašiną, žmogus išbėga iš namų, nepastebėjęs, kad užsitrenkė durys). Susiaurėja matymo kampas. Streso metu labai sumažėja sprendimo alternatyvų skaičius. Pilotas gali susikaupti į vieną prietaisą, vieną problemą, atmesdamas kitus- ignoruoti radio nurodymus, komunikaciją. Užsifiksavimas trukdo alikti pavojų mažinančius sprendimus, pavojus didėja, didėja nerimas, susidaro uždaras ratas. Labiau į bauginantį objektą linkę fiksuotis nerimąstingos asmenybės. Kita vertus, „tunelinis dėmesys“ padeda išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją ir ypatingai efektyviai atlikti užduotį, jei kiti dėmesio objektai iš tiesų nereikšmingi.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft 5 %, 9000 ft 18 %, 13000 ft 35 %, 17000 ft 50 %
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Kaip keisis hipoksijos aukštis rūkančio piloto, lyginant su nerūkančiu pilotu?
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks 2 metrų ūgio ir 80 kg svorio piloto kūno masės indeksas (KMI)?
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokioje atmintyje bus saugoma SV nuoroda pereiti į 118,1 dažnį skrydžio metu?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Koks oras tankesnis?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek laiko užtrunka adaptacija tamsai?
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Adaptacija prie tamsos vyksta dviem etapais. Pirmiausia išsiplečia vyzdys ir pradeda aktyviau funkcionuoti kolbelės. Šis etapas trunka apie 10 minučių. Vėliau, lazdelėse pasigaminus regėjimo pigmento, didėja jų jautrumas. Maksimalus jautrumas šviesai pasiekiamas po 60 minučių. Per tą laiką jų jautrumas padidėja 10000 kartų.
Per pirmąsias 20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija. Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvusi tamsoje 1 val., tampa jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadinasi, tiek kartų sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.
Per pirmąsias 20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija. Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvusi tamsoje 1 val., tampa jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadinasi, tiek kartų sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.
Kokie yra vieni iš pirmųjų hipoksijos simptomų?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal tai, kaip kinta žmogaus savijauta ir darbingumas, yra skiriamos 4 hipoksijos zonos:
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
Ką turi pirmiausia daryti pilotas didesniame kaip 10000 ft aukštyje išsihermetinus lėktuvo kabinai?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei sraigtasparnio keleivis pradės jaustis blogai dėl sraigto menčių stroboskopinio efekto, ką reikia daryti?
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kiek mažiausiai valandų negalite skristi, išgėrę nedidelį alkoholio kiekį?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Sugedusi variklio dujų išmetimo sistema kelia pavojų apsinuodyti:
74% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksidas (CO), arba smalkės, yra bespalvės, bekvapės, truputį lengvesnės už orą dujos. Nevisiškai sudegus kurui susidaręs anglies monoksidas yra aviacinėje praktikoje dažniausiai pasitaikantis dujinis nuodas. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose yra apie 1 % CO, tačiau stūmoklinių variklių išmetamosiose dujose CO kiekis gali siekti 9 %. Anglies monoksidas į kabinos orą gali patekti esant netvarkingoms variklio dujų išmetimo ar šildymo sistemoms. Be to, į kabiną anglies monoksidas gali patekti ir iš išorės pro atviras kabinos angas. Taigi kadangi šios dujos neturi kvapo, jų gali būti visur, kur tik juntamas išmetamųjų dujų kvapas.
CO su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Taip pat svarbu žinoti, kad anglies monoksido sukeliami sveikatos pakenkimai kaupiasi.
CO su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Taip pat svarbu žinoti, kad anglies monoksido sukeliami sveikatos pakenkimai kaupiasi.
Dėl kurio pakitusio aplinkos parametro, padidėjus skridimo aukščiui, organizmas gauna mažiau deguonies?
81% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip grafiškai atrodo streso ir darbingumo priklausomybė?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kilimo ir tūpimo juosta, kuri yra ilgesnė už įprastinę, atrodys esanti:
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dideliame aukštyje nehermetiniame lėktuve deguonies kiekis, kuris skverbiasi per plaučių membranas į kraują, yra:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip yra reguliuojamas kvėpavimo dažnis ir gylis?
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies dvideginio kiekis kraujyje valdo kvėpavimo dažnį. Didesnis jo kiekis kraujyje stimuliuoja smegenis greitinti kvėpavimą ir todėl padidėja deguonies kiekis kraujyje ir sumažėja anglies dvideginio. Smegenims gavus informaciją, jog anglies dvideginio kiekis yra normalus, kvėpavimo ritmas sunormalėja. Tam tikros galvos smegenų ląstelės geba justi deguonies stygių kraujyje ir paspartinti kvėpavimą.
Kas atsakingas už geros piloto sveikatos būklės palaikymą?
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:
95% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Jūs esate nedideliame - iki 3050 m (10000 pėdų) aukštyje. Ką galėtų reikšti padažnėjęs kvėpavimas ir požymiai, panašūs į hipoksija?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šiame teste parinkti klausimai, kurie rečiausiai pasitaiko.