Po 20 minučių streso reakcijos greitis atsistato per 30-60 minučių, jei pilotas ilsisi ir normalizuojasi adrenalino lygis. Teisingas atsakymas yra 30-60 minučių.

Širdis taip pat turi savo kraujotaką, kuri vyksta vainikinėmis širdies arterijomis ir venomis. Vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimas ar užsikimšimas gali sukelti širdies ligas.

Oro slėgis, kylant aukštyn, mažėja. Aukščiai, kuriuose oro slėgis sumažėja 25 %, 50 % ir 75 %, yra šie:
25 % MSL - 8000 ft
50 % MSL - 18000 ft
75 % MSL - 36000 ft

Dėmesys – tai individualios veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu, įvykiu, vaizdu, samprotavimu. Dėmesys nieko nesukuria, tik tvarko, paskirsto energijątai biurokratinis, kiaurinis reiškinys- todėl jį galima tirti tik per atskirų veiklų organizaciją. Dėmesys išskiria figūrą- centrinę informacijos dalį ir tai, kas ją supa. Dvi pagrindinės dėmesio rūšys: valingas ir nevalingas dėmesys.

Po kraujo donorystės (500 ml) organizmas praranda apie 10% kraujo tūrio, kas gali sumažinti deguonies pernešimą ir sukelti silpnumą ar galvos svaigimą. Aviacijos taisyklės rekomenduoja neskraidyti bent 24 valandas, kad atsistatytų kraujo tūris ir hemoglobino kiekis. 24 valandų laukimo laikotarpis po 500 ml kraujo donorystės yra standartinė praktika Europos aviacijoje, įskaitant EASA reglamentą. Jei pilotas jaučia simptomus, skrydis turėtų būti atidėtas iki visiško pasveikimo.

Valgant nereguliariai ar pasninkaujant sumažėja cukraus kiekis kraujyje – atsiranda Hipoglikemija. Jos simptomai:

a) galvos skausmas;
b) skrandžio skausmas;
c) energijos stoka;
d) padidėjęs nervingumas;
e) drebulys;
f) mieguistumas;
g) dėmesio koncentracijos stoka;
h) alpimas.

Pavalgius ar tik užkandus, hipoglikemija greitai praeina.

30 000 pėdų aukštyje efektyvios veiklos laikas (TUC) yra apie 1-2 minutes, o pirmieji hipoksijos simptomai (galvos svaigimas, dilgčiojimas) gali pasireikšti per 30-60 sekundžių dėl itin žemo deguonies slėgio (~30% jūros lygio). Teisingas atsakymas yra 30-60 sekundžių.

Teigiamų +Gz perkrovų metu sumažėjusį smegenų aprūpinimą krauju presoreceptoriai stengiasi kompensuoti. Tačiau esant didelėms ar ilgalaikėms +Gz perkrovoms, presoreceptorių veikla tampa neefektyvi ir pilotas gali patirti „pilkosios dangos“ ar „juodosios dangos“ efektus.

Neigiamų +Gz perkrovų metu procesas bus priešingas, o pilotas patirs „raudonosios dangos“ efektus – trūkinėja veido ir akių kraujagyslės bei pakyla ir uždengia regėjimo lauką apatinis akies vokas.

Transporto priemonės dažniausiai juda netolygiai. Aviacijoje judėjimo greitis priklauso nuo variklių darbo režimo, skrydžio manevro ir kt. Greičio dydžio ar krypties pasikeitimas vadinamas pagreičiu. Aviacijos medicinoje nagrinėjami 3 pagreičių tipai: linijinis, radialinis ir kampinis.

a) Linijinis pagreitis − greičio pokytis nesikeičiant judėjimo krypčiai. Jis atsiranda orlaiviui kylant ir tupiant, greitėjant ar lėtėjant, katapultavimosi, parašiuto išsiskleidimo ir prižemėjimo metu. Linijinis pagreitis, atsirandantis kilimo ar tūpimo metu, keičiantis greičiui skrydžio metu, paprastai yra nedidelis − 0,4−1 g, veikia nugara−krūtinė ar priešinga kryptimi ir keleiviams bei įgulos nariams nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Dideli linijiniai pagreičiai atsiranda, kai kylant naudojama katapulta, erdvėlaivio starto metu.

b) Radialinis, arba įcentrinis, pagreitis − bet koks krypties pasikeitimas, nesikeičiant greičiui. Aviacijoje šio tipo pagreitis atsiranda orlaivio evoliucijų metu ir yra gerokai dažnesnis už linijinį pagreitį. Orlaivių manevrai ore yra dažniausia radialinių pagreičių priežastis.

c) Kampinis pagreitis kyla kartu keičiantis ir skrydžio krypčiai, ir greičiui. Skraidant kampinis pagreitis nesukelia sunkių fiziologinių pokyčių, tačiau gali sukelti erdvinės orientacijos praradimą.

Labai pavargus gali pasitaikyti mikromiego epizodai. Tai labai trumpi – 1–3 sekundžių trukmės miego periodai. Nors mikromiegas yra įrodytas smegenų bioaktyvumo registravimo metodais, patys pilotai gali jo nejusti. Skrydžių saugos atžvilgiu tai pavojinga.

Pasaulinė sveikatos organizacija alkoholizmu vadina būklę, kai „pernelyg gausus alkoholio vartojimas greitai pažeidžia asmens fizinę, protinę ar socialinę sferas“. Pagrindinė alkoholikų charakteristika yra savikontrolės praradimas, pasireiškiantis dažnesniu ir gausesniu ar reguliariu alkoholinių gėrimų vartojimu. Šių dienų alkoholikas – tai nebūtinai degradavęs asmuo, geriantis pigų vyną ar naminę. Dauguma yra atsakingas pareigas einantys ir geras pajamas gaunantys žmonės. Aviatorių profesinė veikla yra specifiška. Socialinė ir šeimyninė izoliacija, nuobodulys, stresas, didelės pajamos, lengvai prieinami alkoholiniai gėrimai yra tie veiksniai, kurie padeda tapti alkoholikais.

Dekompresinės ligos riziką didina hipoksija, šaltis, vyresnis amžius ir nutukimas ar viršsvoris.

Skraidantys dideliuose aukščiuose ir atliekantys pratimus barokameroje įgulų nariai nuo dekompresinės ligos apsaugomi keliais būdais:
● Denitrogenacija, sumažinanti azoto kiekį organizme. Įgulai, planuojančiai kilti aukščiau kaip 19000 ft, 30 minučių prieš skrydį duodama kvėpuoti 100 % deguonimi;
● Kabinos hermetizavimas. Užtikrinus kabinoje slėgimą, atitinkantį 8000 ft aukštį, azoto burbuliukų formavimosi tikimybė sumažėja iki minimumo;

Rainelė (lot. iris) – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.

Lengvas pykinimas 6000 pėdų aukštyje gali rodyti judesio ligą, kurią sukelia vestibuliarinio aparato reakcija į orlaivio judėjimą, ypač jei yra turbulencija. Hipoksija mažai tikėtina tokiame aukštyje. Teisingas atsakymas yra judesio liga.

Kaklo skausmas po ilgo skrydžio dažniausiai kyla dėl raumenų įtampos, kurią sukelia ilgalaikė sėdėjimo padėtis ir galvos judesiai stebint prietaisus ar aplinką. Teisingas atsakymas yra raumenų įtampa.

„Visiškai saugus pilotas“ yra utopija, nes pilotų ūmus sveikatos pablogėjimas skrydžio metu nėra retas reiškinys. Tyrimų duomenimis, kas trečias pilotas per savo piloto darbo karjerą yra patyręs laikiną visiško darbingumo praradimo epizodą. Daugeliu atvejų tai įvyko dėl ūmaus pilvo. Galvos skausmai, svaigimas, ausų, nosies, gerklės problemos sudarė tik po kelis procentus. Tarptautinės oro transporto asociacijos atlikta avarijų analizė parodė, kad didžiausią įtaką skrydžių saugai turi ūmi miokardo išemija, apalpimas, epileptiforminis priepuolis ir cerebralinė hemoragija.

Bet koks sąmonės praradimas reiškia nušalinimą nuo skraidymo iki to laiko, kol bus nustatyta priežastis. Jų gali būti ne viena: šokas, kraujo praradimas, mitybos nepakankamumas, skysčių stoka ir kita.

80 dB triukšmas per 30 minučių nesukelia ilgalaikio klausos pažeidimo (saugi riba yra 85 dB per 8 valandas), tačiau gali sukelti laikiną nuovargį, koncentracijos sumažėjimą ar galvos skausmą. Ilgesnis poveikis virš 85 dB gali pakenkti klausai. Teisingas atsakymas yra laikinas nuovargis, nes tai dažniausias trumpalaikis poveikis.

Pilotų saulės akiniai turi būti poliarizuoti, kad sumažintų atspindžius nuo vandens, stiklo ar metalo, gerindami matomumą ir mažindami akių nuovargį. Tačiau jie neturi trukdyti matyti LCD ekranus. Teisingas atsakymas yra atspindžių sumažinimas.

+2G perkrova 20 minučių padidina kūno svorį dvigubai, sukeldama raumenų įtampą ir lengvą nuovargį, bet paprastai nesukelia sąmonės netekimo. Teisingas atsakymas yra raumenų įtampa.

Šviesa pirmiausia pasiekia rageną – skaidrų akies „langą“. Kadangi ragena yra išgaubta, ji šviesos spindulius laužia akies centro link – fokusuoja. Ragenos fokusavimo galia sudaro apie 70–80 % visos akies fokusavimo galios.



Rainelė kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Tai raumeninis organas, atliekantis diafragmos funkciją. Rainelė efektyviai, priklausomai nuo aplinkos apšviestumo, keičia vyzdžio – rainelės viduryje esančio plyšio – dydį. Jei stebimas objektas yra arti akies, akies vyzdys sumažėja, jei objektas tolimesnis – vyzdys išsiplečia. Akis geba apie 25 kartus keisti į akį patenkančios šviesos kiekį. Tačiau aplinkos apšviestumui kintant nuo silpno – naktį iki ryškaus – saulėtą dieną, to maža. Tinklainėje esantys fotoreceptoriai cheminėmis reakcijomis geba reaguoti į labai mažus šviesos kiekius.

Perėję pro rageną šviesos spinduliai kerta lęšiuką. Jo forma kinta priklausomai nuo blakstieninių raumenų, supančių lęšiuką, įtempimo. Lęšiuko kreivumas kinta taip, kad matomo vaizdo atvaizdas kristų ant tinklainės duobutės. Lęšiuko kreivumo pokytis vadinamas akomodacija. Akomodacijos dydžiui labiausiai turi įtakos amžius ir nuovargis; kai asmuo yra pavargęs, akomodacija susilpnėja ir matomas vaizdas tampa neryškus.

Kad būtų aiškiai matomas artimas objektas, lęšiukas sustorėja ir išsigaubia. Žiūrint į tolimą objektą, lęšiukas suplonėja.

+6G perkrova 10 sekundžių sumažina kraujotaką į smegenis, sukeldama regos sutrikimus (pilkasis matymas) ar net trumpalaikį sąmonės netekimą (G-LOC), jei pilotas netreniruotas. Teisingas atsakymas yra regos sutrikimai.

Apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai:
● galvos skausmas, viršugalvio spaudimo pojūtis, svaigimas ir pykinimas;
● pablogėjęs regėjimas;
● visaapimantis mieguistumas ir silpnumas;
● pablogėjęs sprendimų priėmimas;
● susilpnėjusi atmintis;
● suretėjęs kvėpavimo dažnis ir susilpnėjęs pulsas;
● susilpnėjusi raumenų jėga;
● paraudę skruostai ir lūpos;
● traukuliai;
● mirtis.

Ramybės būsenoje žmogaus organizmas sunaudoja apie 0,25-0,3 litro deguonies per minutę, priklausomai nuo kūno masės ir fizinės būklės. Tai atitinka apie 5-6 litrus oro, nes ore deguonis sudaro ~21%. Skrydžio metu, esant stresui ar aukščiui, šis kiekis gali padidėti. Teisingas atsakymas yra 0,25-0,3 litro, nes tai standartinis fiziologinis rodiklis.

Šaltis kojose 8000 pėdų aukštyje gali rodyti prastą kraujotaką, kurią sukelia žema temperatūra kabinoje ar ankšta sėdėjimo padėtis. Hipoksija mažai tikėtina, nes simptomai būtų kitokie. Teisingas atsakymas yra prasta kraujotaka.

Adaptacija prie tamsos vyksta dviem etapais. Pirmiausia išsiplečia vyzdys ir pradeda aktyviau funkcionuoti kolbelės. Šis etapas trunka apie 10 minučių. Vėliau, lazdelėse pasigaminus regėjimo pigmento, didėja jų jautrumas. Maksimalus jautrumas šviesai pasiekiamas po 60 minučių. Per tą laiką jų jautrumas padidėja 10000 kartų.

Per pirmąsias 20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija. Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvu­si tamsoje 1 val., tampa jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadi­nasi, tiek kartų sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.

Trombocitai yra netolygios formos, mažiausios kraujo ląstelės, kurių tikslas krešinti kraują ir palaikyti kraujotakos sistemos uždarumą.

Įgūdžių, taisyklių ir žinių naudojimas darant sprendimus aviacijoje. 1980 metais danų ergonomistas Rasmusenas (J. Rasmussen) pasiūlė trijų lygių veiklos kontrolės modelį. Šis „SRK“ modelis tinka paaiškinti ir pilotų mokymąsi skraidyti bei skraidymą. Tai:
a) S (angl. skill) – įgūdžiais paremtas pilotavimas. Dėmesinga įgūdžių kontrolė – patyręs pilotas skrenda lygiai ir stabiliai. Įgūdžiais paremtas elgesys paremtas įprastomis ir daugkartinių pakartojimų būdu gerai išmoktomis motorinėmis programomis. Šis elgesys nereikalauja sąmoningos kontrolės. Tai palengvina užduočių sprendimą, tačiau ir sudaro galimybę „praslysti“ klaidoms – veiksmų poslinkiui ar kitoms klaidoms atsirasti. Dažniau suklystama dirbant atsipalaidavus arba pavargus bei susikoncentravus ties vienu užduoties aspektu.

b) R (angl. rule) – taisyklėmis paremtas pilotavimas. Tai yra valingas įgūdžių pakeitimas skrydžio metu kilus neeilinėms situacijoms. Taisyklėmis grindžiamas elgesys remiasi išmoktomis procedūromis ir taisyklėmis. Priešingai, negu įgūdžiai, šis elgesys reikalauja nuolatinės sąmoningos kontrolės. Pavyzdžiui, pilotas gavęs užduotį nuskristi iš Vilniaus į Krokuvą, pagalvos – „Tikrai to nesu daręs, tačiau sugebėsiu“. Teisingai atlikdamas skrydžio planavimo ir pasiruošimo skrydžiui procedūras jis tinkamai pasiruoš skrydžiui. Taisyklėmis paremtas elgesys yra ne tik popieriuje išdėstytos taisyklės; dauguma jų saugoma ilgalaikėje atmintyje – veiksmai avarinių situacijų metu, prietaisų valdymas, susidūrimo išvengimo ore veiksmai bei daugelis kitų. Ugdant platų taisyklėmis paremto elgesio veiksmų diapazoną labai svarbūs yra mokymai treniruoklyje, kadangi skrydyje atlikti avarinių procedūrų treniruotes nepaprasta ir nelengva. Kai kurios procedūros yra per daug komplikuotos, kad jas būtų galima atsiminti. Todėl jos aprašytos dokumentuose ir pilotui belieka atsiminti, kur reikiamą informaciją rasti.

c) K (angl. knowlwdge) – žiniomis paremtas elgesys yra toks, kokio nemoko jokios taisyklės ir procedūros. Šiuolaikinių modernių orlaivių automatinės valdymo sistemos daugelyje skrydžio etapų funkcionuoja geriau, negu pilotas, tačiau pilotas yra tam, kad nestandartinių situacijų metu tinkamai galvotų, vertintų ir spręstų. Taigi žiniomis paremtas elgesys leidžia pilotui išspręsti neįprastas ir nežinomas situacijas.

Akinimas saulės šviesa trumpam sutrikdo tinklainės fotoreceptorius. Regos atsistatymas trunka 5-10 sekundžių, tačiau pilnas prisitaikymas prie šviesos gali užtrukti iki 1 minutės. Teisingas atsakymas yra 5-10 sekundžių.