Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 78 %
Teisingai atsakyta į 31 iš 40 klausimų.
Kuri atmosferos pusiausvyros rūšis palankiausia susidaryti konvekcijai, Cb debesims, perkūnijai, liūtiniams krituliams?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal kylančios oro masės ir aplinkos oro temperatūros gradientus išskiriamos trys atmosferos pusiausvyros kategorijos:
1) nepastovi, kai kylant aukštyn aplinkos temperatūra krinta greičiau negu kylančios oro masės temperatūra. Dėl to yra palankios sąlygos konvekcijai, Cb debesų susidarymui, perkūnijoms, liūtiniams krituliams (vidutinės platumos).
2) pastovi, kai kylančios oro masės temperatūra krinta greičiau negu aplinkos temperatūra. Pakilęs oras pasidaro šaltesnis ir sunkesnis už aplinkos orą ir leidžiasi žemyn. Todėl konvekcija yra stabdoma ir Cb debesys nesivysto. Būdinga aukšto slėgio centruose (ašigalio srityse).
3) neutrali, kylančios ar besileidžiančios oro masės ir aplinkos temperatūros gradientai yra lygūs. Todėl išnykus judėjimą sukėlusioms priežastims oras nustoja judėjęs.
1) nepastovi, kai kylant aukštyn aplinkos temperatūra krinta greičiau negu kylančios oro masės temperatūra. Dėl to yra palankios sąlygos konvekcijai, Cb debesų susidarymui, perkūnijoms, liūtiniams krituliams (vidutinės platumos).
2) pastovi, kai kylančios oro masės temperatūra krinta greičiau negu aplinkos temperatūra. Pakilęs oras pasidaro šaltesnis ir sunkesnis už aplinkos orą ir leidžiasi žemyn. Todėl konvekcija yra stabdoma ir Cb debesys nesivysto. Būdinga aukšto slėgio centruose (ašigalio srityse).
3) neutrali, kylančios ar besileidžiančios oro masės ir aplinkos temperatūros gradientai yra lygūs. Todėl išnykus judėjimą sukėlusioms priežastims oras nustoja judėjęs.
Linija, jungianti taškus su vienoda temperatūra jūros lygyje, žemės paviršiuje ar pasirinktame izobariniame paviršiuje:
76% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kodėl pavasarį termikų pasitaiko dažniau, negu rudenį?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip vadinasi atmosferos dalis, kurioje yra santykinai didelė ozono koncentracija?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ozono sluoksnis – Žemės atmosferos dalis, kurioje yra santykinai didelė ozono koncentracija. Didžioji atmosferos ozono dalis yra apatinėje stratosferos dalyje, apie 15-35 km aukštyje, jo koncentracija didžiausia apie 22 km aukštyje.
Skirtumas tarp faktinės oro temperatūros ir rasos taško vadinamas:
72% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Skirtumas tarp faktinės oro temperatūros ir rasos taško vadinamas rasos taško deficitu. Kuo didesnis rasos taško deficitas, tuo sausesnis yra oras ir tuo mažesnis santykinis oro drėgnumas. O kai oro temperatūra lygi rasos taškui, tai santykinis oro drėgnumas yra 100%.
Esant tam pačiam slėgiui, kuris oras kildamas aukšyn vėsta greičiau?
58% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei slėgis yra toks pats, o oro temperatūra skirtinga, tai šaltas ir drėgnas oras kildamas aukštyn vėsta greičiau negu šiltas ir drėgnas.
Kokie debesys sukelia audras?
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Konvekcinis lietus arba liūtiniai krituliai atsiranda iš konvekcinių debesų, pvz., liūtinių kamuolinių arba konvekcinių debesų. Jie krenta kaip liūtiniai krituliai, su smarkiai besikeičiančiu intensyvumu.
Liūtiniai kamuoliniai debesys (lot. Cumulonimbus) – labai ištęsti į aukštį, galingi priekalo formos audros debesys. Išsidėstę vertikaliai 2-16 km aukštyje (pasiekia patį troposferos viršų). Kai pagrindas būna 3-4 km aukštyje, viršūnė gali siekti net 23 km aukštį. Apatinė dalis plačiai išsidriekusi, labai tamsi, o viršutinė – dideli, balti kamuoliniai debesys.
Liūtiniai kamuoliniai debesys neša smarkius kritulius (liūtį, pūgą), užėjus šiems debesims gali kilti audra, škvalas, iškristi kruša.
Cumulonimbus (Kamuoliniai lietaus) Cb
Apatinė riba: 1000-3000 pėdų. Viršutinė riba: iki 15000-25000 (40000) pėdų, storis – 12000-38000 pėdų. Sudaryti iš vandens lašų ar iš ledo kristalų. Krituliai: liūtiniai krituliai su perkūnija ar be, kruša, rudenį ir pavasarį – ledo ar sniego kruopos. Pavojingi reiškiniai: vidutinis ar stiprus apledėjimas, vidutinė ar stipri turbulencija (kartais labai stipri), škvalas. Sinoptinė situacija: šaltas frontas, nestabili oro masė.
Liūtiniai kamuoliniai debesys (lot. Cumulonimbus) – labai ištęsti į aukštį, galingi priekalo formos audros debesys. Išsidėstę vertikaliai 2-16 km aukštyje (pasiekia patį troposferos viršų). Kai pagrindas būna 3-4 km aukštyje, viršūnė gali siekti net 23 km aukštį. Apatinė dalis plačiai išsidriekusi, labai tamsi, o viršutinė – dideli, balti kamuoliniai debesys.
Liūtiniai kamuoliniai debesys neša smarkius kritulius (liūtį, pūgą), užėjus šiems debesims gali kilti audra, škvalas, iškristi kruša.
Cumulonimbus (Kamuoliniai lietaus) Cb
Apatinė riba: 1000-3000 pėdų. Viršutinė riba: iki 15000-25000 (40000) pėdų, storis – 12000-38000 pėdų. Sudaryti iš vandens lašų ar iš ledo kristalų. Krituliai: liūtiniai krituliai su perkūnija ar be, kruša, rudenį ir pavasarį – ledo ar sniego kruopos. Pavojingi reiškiniai: vidutinis ar stiprus apledėjimas, vidutinė ar stipri turbulencija (kartais labai stipri), škvalas. Sinoptinė situacija: šaltas frontas, nestabili oro masė.
Koks oras pasižymi didesniu tankumu?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas apibūdina inversiją?
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Inversiją apibūdina aukštis (atstumas nuo Žemės paviršiaus iki inversijos sluoksnio pradžios) ir storis (atstumas nuo inversijos sluoksnio apačios iki viršaus). Priklausomai nuo inversijos tipo šie rodikliai gali kisti nuo kelių metrų iki 2 – 3 kilometrų. Inversijos sluoksniai trukdo keistis vertikalioms oro masėms.
Pagal aukštį yra skiriamos dvi inversijų grupės:
1) priežemines - inversinis sluoksnis prasideda nuo paklotinio paviršiaus;
2) pakiliosios - laisvosios atmosferos (>1500m) - inversinio sluoksnio apatinė riba yra tam tikrame aukštyje virš paviršiaus
Pagal aukštį yra skiriamos dvi inversijų grupės:
1) priežemines - inversinis sluoksnis prasideda nuo paklotinio paviršiaus;
2) pakiliosios - laisvosios atmosferos (>1500m) - inversinio sluoksnio apatinė riba yra tam tikrame aukštyje virš paviršiaus
Pavojingiausia debesies dalis:
93% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas reikšmingai apsprendžia sąlygų pagerinimą orlaiviui tupiant?
79% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ypatingai svarbus tūpimo matomumas – ribotai didelis nuotolis išilgai glisados, iš kurio esant blogam matomumui iš orlaivio kabinos galima atpažinti KTT pradžią arba su ja susijusios signalinių žiburių sistemos pradžią. Signalinių žiburių tūpimo sistemos aukšto ir žemo intensyvumo žiburiai labai reikšmingai apsprendžia sąlygų pagerinimą orlaiviui tupiant. Dar nematydamas KTT, bet jau pamatęs žiburius pilotas prisiriša prie antžeminių orientyrų. Signalinius žiburius galima pamatyti ir didesniu kampu negu glisados.
Atmosferos sluoksnis, kuris apima apie 8 km virš ašigalių ir apie 16 km virš pusiaujo:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Troposfera – pats žemiausias ir tankiausias iš pagrindinių atmosferos sluoksnių. Jis tęsiasi iki 7-10 km virš ašigalių ir iki 16-18 km virš pusiaujo. Šiame sluoksnyje susitelkę ¾ visos oro masės. Tiesioginiai saulės spinduliai mažai veikia šią sferą ir ji įšyla nuo žemės paviršiaus. Šiluma pasiskirsto dėl spinduliavmo šilumos apykaitos, vertikalaus turbulentiškumo, vandens garų kondensacijos, sublimacijos, garavimo, ledo kristalų tirpimo ir kt. Kylant aukštyn oro temperatūra vidutiniškai krinta 6,5ºC/1km. Troposferoje yra daug vandens garų, kurie sudaro debesis, kritulius, daug smulkių, priemaišų.
Atmosferos sluoksnis, nuosekliai pereinantis į tarpplanetinę erdvę:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Egzosfera – išorinis žemės atmosferos sluoksnis, esantis 800–1000 km aukštyje. Šiame sluoksnyje oro tankis toks mažas, kad molekulės beveik nesusiduria ir, esant pakankamui greičiui, gali išlėkti iš žemės gravitacijos lauko. Kinetinė dalelių temperatūra – 1700–2000 K.
Kosminiais aparatais nustatyta, kad apatinėje egzosferoje dujas sudaro jonizuotas deguonis, azotas ir iš dalies vandenilis. Manoma, kad kelių dešimčių tūkstančių kilometrų aukštyje ji pereina į išorinę atmosferą, kuri kartais vadinama žemės karūna. Žemės karūnoje vyrauja neutralus vandenilis ir helis, kurių viename kubiniame centimetre yra apie 1000 jonų, taip pat laisvi protonų ir elektronai.
Virš egzosferos nuo 20–30 tūkstančių kilometrų prasideda tarpplanetinė kosminė erdvė. Egzosfera yra mažiausiai ištirta iš visų žemės atmosferos sluoksnių.
Kosminiais aparatais nustatyta, kad apatinėje egzosferoje dujas sudaro jonizuotas deguonis, azotas ir iš dalies vandenilis. Manoma, kad kelių dešimčių tūkstančių kilometrų aukštyje ji pereina į išorinę atmosferą, kuri kartais vadinama žemės karūna. Žemės karūnoje vyrauja neutralus vandenilis ir helis, kurių viename kubiniame centimetre yra apie 1000 jonų, taip pat laisvi protonų ir elektronai.
Virš egzosferos nuo 20–30 tūkstančių kilometrų prasideda tarpplanetinė kosminė erdvė. Egzosfera yra mažiausiai ištirta iš visų žemės atmosferos sluoksnių.
Oro tankis ρ didėja:
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Oro tankis didėja didėjant slėgiui ir mažėjant oro temperatūrai. Tačiau didžiausi oro tankio pasikeitimai vyksta kintant slėgiui. Patys žemiausi oro sluoksniai, kuriuos slegia visas atmosferos storis, turi didžiausią tankį. Dėl oro tankio mažėjimo kylant aukštyn tampa aišku, kad slėgio kitimas vyksta greičiau žemuose oro sluoksniuose negu viršutiniuose. Lygiai tą patį galima pasakyti, kad šaltoje oro masėje slėgis kylant aukštyn mažėja greičiau negu šiltoje oro masėje. Todėl esant vienodam slėgiui prie žemės paviršiaus tam tikras slėgis tam tikrame aukštyje šiltoje oro masėje bus aukščiau negu šaltoje oro masėje.
Jei laikysime, jog laisvojo kritimo pagreitis g kinta labai mažame diapazone, tai barinis žingsnis tampa oro tankio funkcija. Kuo mažesnis oro tankis, tuo didesnis barinis žingsnis. Tarkime, jog šiltame retesniame ir šaltame tankesniame ore slėgis jūros lygyje yra vienodas. Barinis žingsnis retesniame ore yra didesnis, todėl didėjant aukščiui slėgis šiltame ir šaltame ore tame pačiame lygyje taps nevienodas. Šiltame ore slėgis bus didesnis, nes, pakilus į tam tikrą aukštį, slėgis sumažės mažiau nei šaltame ore. Todėl aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose šilto oro sritys yra aukšto, o šalto – žemo slėgio.
Jei laikysime, jog laisvojo kritimo pagreitis g kinta labai mažame diapazone, tai barinis žingsnis tampa oro tankio funkcija. Kuo mažesnis oro tankis, tuo didesnis barinis žingsnis. Tarkime, jog šiltame retesniame ir šaltame tankesniame ore slėgis jūros lygyje yra vienodas. Barinis žingsnis retesniame ore yra didesnis, todėl didėjant aukščiui slėgis šiltame ir šaltame ore tame pačiame lygyje taps nevienodas. Šiltame ore slėgis bus didesnis, nes, pakilus į tam tikrą aukštį, slėgis sumažės mažiau nei šaltame ore. Todėl aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose šilto oro sritys yra aukšto, o šalto – žemo slėgio.
Kurio adiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis visada yra vienodas?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Adiabatinis prisotinto oro kilimas yra vadinamas drėgnaadiabatiniu procesu. Jei sausaadiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis visada yra vienodas (0,98 °C/100 m), tai drėgnaadiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis varijuoja ir priklauso nuo kondensacijos proceso intensyvumo. Šis kitimo greitis vadinamas drėgnaadiabatiniu gradientu. Kadangi drėgnaadiabatinio proceso metu oro tūrio vidinė energija keičiasi ne taip greitai, tai ir drėgnaadiabatinis gradientas yra visada mažesnis už sausaadiabatinį.
Advekciniai rūkai Lietuvoje susidaro:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Advekciniai rūkai atsiranda judant palyginus šiltai oro masei šaltu paklotiniu paviršiumi. Dėl turbulentinio maišymosi atvėsimas pasklinda iki kelių šimtų metrų aukščio, kur paprastai yra inversijos sluoksnis. Po inversiniu sluoksniu susikaupia didžiausias kiekis vandens garų. Dėl to rūko tankis kylant aukštyn didėja. Esant advekciniam rūkui horizontalus matomumas yra kiek geresnis prie pat žemės paviršiaus, o aukščiau jis staigiai blogėja. Advekciniai rūkai gali susidaryti ir esant vėjui, kurio greitis 5-10 m/s ir daugiau. Šis rūkas gali būti bet kuriuo paros metu, išlikti ilgą laiką (iki kelių parų) ir užimti dideles teritorijas (pvz., užimti visą Pabaltiją). Virš žemyno šaltuoju metų laiku advekcinis rūkas atsiranda judant šiltoms ir drėgnoms jūrinėms oro masėms atšąlusiu dirvos paviršiumi arba judant oro masėms, atslenkančioms nuo šiltesnio sausumos paviršiaus link šaltesnio. Šiltuoju metų laiku radiacinis rūkas gali atsirasti judant šiltai oro masei nuo sausumos link vandenyno (jūros ar kito didesnio vandens telkinio). Virš jūros advekcinis rūkas gali susidaryti visais metų laikais judant oro masėms nuo šiltesnio jūros paviršiaus link šaltesnio (pvz., nuo šiltosios Golfo srovės link šaltosios Labradoro srovės). Advekciniai rūkai yra labai pavojingi aviacijai. Judėdami dideliais greičiais (20-40 km/h) jie per trumpą laiko tarpą gali užimti didelę teritoriją. Skrydis virš advekcinio rūko galimas tik pagal prietaisus.
Stipriai horizontalia ir silpnai vertikalia kryptimi išsivystę debesys, susidarantys banginių procesų atmosferoje metu:
67% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Banguotieji debesys (undulatus – und) – stipriai horizontalia ir silpnai vertikalia kryptimi išsivystę debesys, susidarantys banginių procesų atmosferoje metu (Cc, Ac, Sc, St).
Banguotųjų debesų formavimasis susijęs su frikcine turbulencija bei orografiniu kilimu. Atmosferoje dėl įvairių priežasčių susidaro skirtingo ilgio, amplitudės ir kilmės bangos. Debesodarai svarbiausios bangos susidarančios sulaikančiuose (inversiniuose) sluoksniuose bei atsirandančios dėl gamtinių kliūčių poveikio (kalvos, salos ir t.t.). Pirmuoju atveju inversiniame sluoksnyje bangos formuojasi dėl temperatūros (tankio) ir vėjo greičio skirtumų pastoviuose oro sluoksniuose virš ir po inversiniu sluoksniu: kuo didesnis vėjo greitis ir mažesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesnis susidarančių bangų ilgis. Antruoju atveju bangos parametrai priklauso nuo kliūties aukščio bei orientacijos oro srauto atžvilgiu, paviršiaus šiurkštumo ir kt. Kondensacijos produktams kaupiantis poinversiniame sluoksnyje, debesies viršūnė (o kartais ir pagrindas) įgauna banguotą struktūrą. Banguota struktūra viršutinėje troposferoje pasižymi plunksniniai kamuoliniai, vidurinėje - aukštieji kamuoliniai, apatinėje - sluoksniniai ir sluoksniniai kamuoliniai debesys. Pastarieji debesys vienas nuo kito skiriasi tik bangos ilgiu.
Banguotųjų debesų formavimasis susijęs su frikcine turbulencija bei orografiniu kilimu. Atmosferoje dėl įvairių priežasčių susidaro skirtingo ilgio, amplitudės ir kilmės bangos. Debesodarai svarbiausios bangos susidarančios sulaikančiuose (inversiniuose) sluoksniuose bei atsirandančios dėl gamtinių kliūčių poveikio (kalvos, salos ir t.t.). Pirmuoju atveju inversiniame sluoksnyje bangos formuojasi dėl temperatūros (tankio) ir vėjo greičio skirtumų pastoviuose oro sluoksniuose virš ir po inversiniu sluoksniu: kuo didesnis vėjo greitis ir mažesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesnis susidarančių bangų ilgis. Antruoju atveju bangos parametrai priklauso nuo kliūties aukščio bei orientacijos oro srauto atžvilgiu, paviršiaus šiurkštumo ir kt. Kondensacijos produktams kaupiantis poinversiniame sluoksnyje, debesies viršūnė (o kartais ir pagrindas) įgauna banguotą struktūrą. Banguota struktūra viršutinėje troposferoje pasižymi plunksniniai kamuoliniai, vidurinėje - aukštieji kamuoliniai, apatinėje - sluoksniniai ir sluoksniniai kamuoliniai debesys. Pastarieji debesys vienas nuo kito skiriasi tik bangos ilgiu.
Slėgio kitimas vyksta greičiau:
59% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Oro tankis didėja didėjant slėgiui ir mažėjant oro temperatūrai. Tačiau didžiausi oro tankio pasikeitimai vyksta kintant slėgiui. Patys žemiausi oro sluoksniai, kuriuos slegia visas atmosferos storis, turi didžiausią tankį. Dėl oro tankio mažėjimo kylant aukštyn tampa aišku, kad slėgio kitimas vyksta greičiau žemuose oro sluoksniuose negu viršutiniuose. Lygiai tą patį galima pasakyti, kad šaltoje oro masėje slėgis kylant aukštyn mažėja greičiau negu šiltoje oro masėje. Todėl esant vienodam slėgiui prie žemės paviršiaus tam tikras slėgis tam tikrame aukštyje šiltoje oro masėje bus aukščiau negu šaltoje oro masėje.
Punktyrinės linijos vertikaliame pjūvyje yra vienodo slėgio paviršiai. Jie vadinami izobariniais paviršiais. Ciklonuose izobariniai paviršiai išlinksta žemyn, anticiklone iškyla aukštyn. Taip pat izobariniai paviršiai išlinksta žemyn ten, kur yra šaltos oro masės, ir išlinksta aukštyn šiltose oro masėse.
Punktyrinės linijos vertikaliame pjūvyje yra vienodo slėgio paviršiai. Jie vadinami izobariniais paviršiais. Ciklonuose izobariniai paviršiai išlinksta žemyn, anticiklone iškyla aukštyn. Taip pat izobariniai paviršiai išlinksta žemyn ten, kur yra šaltos oro masės, ir išlinksta aukštyn šiltose oro masėse.
Į METAR informaciją įjungiami atmosferos slėgio duomenys pagal slėgį:
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal ką galima kokybiškai įverinti debesies evoliuciją, stadiją?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokybiškai tai galima įvertinti pagal debesies viršūnės vaizdą: besivystančio – kupolo pavidalo su ryškiais kontūrais, irstančio – plokščia, sudaryta iš Ci debesų. Atstumai, kuriais galima apeiti perkūnijos debesis, yra rekomendacijose.
Vandens užšąlimo temperatūra yra 0°C, kokia tai temperatūra pagal Farenheito skalę:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
paskaičiavimo formulė F=9*C /5 +32
Ciklonai pagal aukštį skirstomi:
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ciklonai yra dideli sūkuriai su žemu slėgiu centre. Dauguma jų išsivysto atmosferos frontuose ir termiškai simetriški. Jų cirkuliacijoje dalyvauja trys oro masės: šalta, šiltesnė, šilta. Bet gali egzistuoti ciklonai ir be atmosferos frontų. Jie vadinami terminiais ciklonais, kurie susidaro vasarą virš sausumos, žiemą virš jūrų dėl aukštyneigių srautų. Gali būti ir tropiniai ciklonai. Ciklonai gali būti žemi ir aukšti bariniai dariniai, tai priklauso nuo aukščio, iki kurio jie yra atsekami. Ciklonai, kurie išsivystę iki 3000 m, yra žemi bariniai dariniai, iki 5000 m – vidutiniai, o aukščiau 5000 m – aukštutiniai.
Kuri oro masė turės didesnį tankį?
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Oro tankis yra oro masės santykis su oro tūriu. Tiesiogiai oro tankis nėra matuojamas. Jis yra išskaičiuojamas. Oro tankis yra tuo didesnis, kuo didesnis atmosferos slėgis ir kuo žemesnė oro temperatūra. Visumoje oro tankis kylant aukštyn mažėja, nes aukštėjant atmosferos slėgis mažėja greičiau negu krinta oro temperatūra.
Kokie šilumos srautai susidaro garuojant vandeniui žemės paviršiuje?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paklotinis paviršius sugeria dalį saulės radiacijos. Bet garuojant vandeniui dalis radiacijos sugrįžta atgal į atmosferą, kuri sklinda slaptosios ir tikrosios šilumos srautais. Slaptoji šiluma atsiranda dėl vandens fizinių būvių pasikeitimo: kondensacijos, sublimacijos. Tikroji šiluma – konvencinis ir turbulentinis oro maišymasis. Dalį šių spindulių sugeria atmosfera ir pasiunčia juos atgal Žemei – tai priešpriešinis atmosferos spinduliavimas.
Gana dideli statinės elektros krūviai būna susikaupę:
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Debesų ir rūko lašeliai, taip pat ir kieti jų elementai dažniau yra įelektrinti nei neutralūs. Smulkių debesų lašelių elektros krūvio dydis kinta nuo dešimčių iki tūkstančių elementarių krūvių (elektrono krūvių). Debesies lašeliai taip pat gali būti ir vienodo, ir skirtingo ženklo, t. y. vienoje debesies dalyje kaupiasi vieno ženklo krūviai, kitoje – kito.
Kamuolinių lietaus (Cb) debesų lašeliai yra daug didesni, todėl ir jų elektros krūvis irgi didesnis (siekia milijonus elementarių krūvių). Kieti debesų ir kritulių elementai turi panašų ar dar stipresnį krūvį. Kamuoliniuose lietaus debesyse vieno ženklo krūviai susikaupia vienoje debesies dalyje, kito – priešingoje. Todėl atsiranda milžiniškos elektrinio lauko įtampos reikšmės debesyse arba tarp debesų ir žemės. Dažniausiai viršutinės debesies dalies krūvis turi teigiamą ženklą,
apatinės – neigiamą. Yra keletas viena kitą papildančių teorijų, kodėl kamuoliniuose lietaus debesyse vyksta toks intensyvus elektros krūvių susiskirstymas. Viena populiariausių teigia, jog tai lemia smulkių ledo kristalų ir vandens lašelių bei stambesnių ledo gabalėlių susidūrimai. Vykstant susidūrimui besileidžiantys ledo gabalėliai prisijungia elektroną. Lengvi teigiamą krūvį įgavę kristalai bei vandens lašeliai kyla į viršų, tuo tarpu sunkūs neigiamai įsielektrinę ledo gabalėliai
kaupiasi centrinėje bei apatinėje debesies dalyje. Kita vertus, nei viena teorija iki šiol išsamiai neatsako į visus krūvio pasiskirstymo klausimus, nors pripažįstama, jog būtent kietieji debesų elementai lemia krūvių pasiskirstymą.
Kamuolinių lietaus (Cb) debesų lašeliai yra daug didesni, todėl ir jų elektros krūvis irgi didesnis (siekia milijonus elementarių krūvių). Kieti debesų ir kritulių elementai turi panašų ar dar stipresnį krūvį. Kamuoliniuose lietaus debesyse vieno ženklo krūviai susikaupia vienoje debesies dalyje, kito – priešingoje. Todėl atsiranda milžiniškos elektrinio lauko įtampos reikšmės debesyse arba tarp debesų ir žemės. Dažniausiai viršutinės debesies dalies krūvis turi teigiamą ženklą,
apatinės – neigiamą. Yra keletas viena kitą papildančių teorijų, kodėl kamuoliniuose lietaus debesyse vyksta toks intensyvus elektros krūvių susiskirstymas. Viena populiariausių teigia, jog tai lemia smulkių ledo kristalų ir vandens lašelių bei stambesnių ledo gabalėlių susidūrimai. Vykstant susidūrimui besileidžiantys ledo gabalėliai prisijungia elektroną. Lengvi teigiamą krūvį įgavę kristalai bei vandens lašeliai kyla į viršų, tuo tarpu sunkūs neigiamai įsielektrinę ledo gabalėliai
kaupiasi centrinėje bei apatinėje debesies dalyje. Kita vertus, nei viena teorija iki šiol išsamiai neatsako į visus krūvio pasiskirstymo klausimus, nors pripažįstama, jog būtent kietieji debesų elementai lemia krūvių pasiskirstymą.
Kokie būna krituliai pagal frontų, debesų savybes?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Krituliai būna ištisiniai ir liūtiniai. Ištisiniai krituliai – didelėje teritorijoje ilgai trunkantys mažo intensyvumo lietus, sniegas ar šlapdriba, iškrintantys iš sluoksninių lietaus ir aukštųjų sluoksninių debesų; dažniausiai susiję su šiltaisiais atmosferos frontais. Liūtiniai krituliai (dar vadinami konvekciniais) – intensyvūs (0,08–0,10, kartais 1–2 mm/min) trumpi lietūs, sniegas, sniego kruopos ir kruša, iškrintantys iš storų kamuolinių lietaus debesų; dažnai juos lydi perkūnija, škvalas, viesulas.
Nimbostratus, altostratus debesims būdingi ištisiniai krituliai.
Cumulonimbus debesims būdingi liūtiniai krituliai.
Nimbostratus, altostratus debesims būdingi ištisiniai krituliai.
Cumulonimbus debesims būdingi liūtiniai krituliai.
Pagal inversijos sluoksnio apatinės ribos aukštį inversijos skirstomos į:
61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Inversiją apibūdina aukštis (atstumas nuo Žemės paviršiaus iki inversijos sluoksnio pradžios) ir storis (atstumas nuo inversijos sluoksnio apačios iki viršaus). Priklausomai nuo inversijos tipo šie rodikliai gali kisti nuo kelių metrų iki 2 – 3 kilometrų. Inversijos sluoksniai trukdo keistis vertikalioms oro masėms.
Pagal aukštį yra skiriamos dvi inversijų grupės:
1) priežemines - inversinis sluoksnis prasideda nuo paklotinio paviršiaus;
2) pakiliosios - laisvosios atmosferos (>1500m) - inversinio sluoksnio apatinė riba yra tam tikrame aukštyje virš paviršiaus
Pagal aukštį yra skiriamos dvi inversijų grupės:
1) priežemines - inversinis sluoksnis prasideda nuo paklotinio paviršiaus;
2) pakiliosios - laisvosios atmosferos (>1500m) - inversinio sluoksnio apatinė riba yra tam tikrame aukštyje virš paviršiaus
Kuris atmosferos sluoksnis tankiausias?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Troposfera – pats žemiausias ir tankiausias iš pagrindinių atmosferos sluoksnių. Jis tęsiasi iki 7-10 km virš ašigalių ir iki 16-18 km virš pusiaujo. Šiame sluoksnyje susitelkę ¾ visos oro masės. Tiesioginiai saulės spinduliai mažai veikia šią sferą ir ji įšyla nuo žemės paviršiaus.
Kritulių rūšis, tarpinė tarp sniego ir lietaus?
92% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šlapdriba (sleet) - tirpstančio sniego pavidalo krituliai, kartais kartu su lietumi arba dulksna. Dažniausiai krinta esant teigiamai priežemio oro temperatūrai. Tirpstančios snaigės krisdamos jungiasi ir dažnai paviršių pasiekia stambių šlapio sniego dribsnių pavidalu. Lietuvoje šlapdribos trukmė sudaro apie 8 % bendros kritulių trukmės. Dažniausiai šlapdriba krinta žiemos pradžioje ir per atodrėkį.
Šlapdribos metu krentančios snaigės yra pusiau ištirpusios, todėl limpa prie paviršių, o nusileidusios ant žemės ar kito paviršiaus dažnai išsyk ištirpsta. Tai vyksta, nes oro temperatūra prie žemės paviršiaus teigiama arba lygi 0 °C, tačiau aukštesniuose sluoksniuose ji neigiama, todėl susidaro snaigės.
Lietuvoje šlapdribos dažnos vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje, taip pat per žiemos atodrėkius.
Šlapdribos metu krentančios snaigės yra pusiau ištirpusios, todėl limpa prie paviršių, o nusileidusios ant žemės ar kito paviršiaus dažnai išsyk ištirpsta. Tai vyksta, nes oro temperatūra prie žemės paviršiaus teigiama arba lygi 0 °C, tačiau aukštesniuose sluoksniuose ji neigiama, todėl susidaro snaigės.
Lietuvoje šlapdribos dažnos vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje, taip pat per žiemos atodrėkius.
Vertikalus temperatūros gradientas yra teigiamas:
67% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Vertikalus temperatūros gradientas 0,65 °C/100m.
Troposferoje temperatūra krenta vidutiniškai po 6,5 °C kiekviename kilometre. Šis atšalimas yra natūralus, kadangi kylant oras retėja ir krinta slėgis, todėl oras pagal energijos tvermės dėsnius atšąla taip bandydamas grįžti į pradinę būseną.
Vidutinėse platumose oras atšąla nuo +17 °C prie Žemės paviršiaus iki -55 °C viršutinėje troposferoje. Ašigaliuose, dėl retesnio tankio temperatūra nukrenta tik iki -45 °C, tuo tarpu pusiaujyje gali siekti iki -80 °C.
Gradientas – vektorius, kurio skaitinė reikšmė ir kryptis apibūdina didžiausią skaliarinio dydžio kitimo greitį. Meteorologijoje svarbiausi ir dažniausiai naudojami yra horizontalus barinis (slėgio) gradientas ir vertikalus temperatūros gradientas.
Vertikalus oro temperatūros pasiskirstymas nėra susijęs su kokiu nors vienu gerai žinomu dėsningumu, todėl ir kreivė, rodanti temperatūros kitimą vertikalia kryptimi, dažniausiai yra sudėtinga. Vertikalaus faktinio temperatūros kažkuriuo laiko momentu, pasiskirstymo kreivė yra vadinama stratifikacijos kreive. Stratifikacijos kreivę apibūdina vertikalus temperatūros gradientas, t. y. temperatūros kaita vertikalia kryptimi. Paprastai aukščio skirtumo vienetu yra laikomas 100 m. Kadangi lygtyje yra minuso ženklas, tai didėjant aukščiui ir krintant temperatūrai, kai dT neigiamas, o dz teigiamas, gradientas yra teigiamas, o didėjant aukščiui ir temperatūrai kylant, gradientas – neigiamas.
Troposferoje temperatūra krenta vidutiniškai po 6,5 °C kiekviename kilometre. Šis atšalimas yra natūralus, kadangi kylant oras retėja ir krinta slėgis, todėl oras pagal energijos tvermės dėsnius atšąla taip bandydamas grįžti į pradinę būseną.
Vidutinėse platumose oras atšąla nuo +17 °C prie Žemės paviršiaus iki -55 °C viršutinėje troposferoje. Ašigaliuose, dėl retesnio tankio temperatūra nukrenta tik iki -45 °C, tuo tarpu pusiaujyje gali siekti iki -80 °C.
Gradientas – vektorius, kurio skaitinė reikšmė ir kryptis apibūdina didžiausią skaliarinio dydžio kitimo greitį. Meteorologijoje svarbiausi ir dažniausiai naudojami yra horizontalus barinis (slėgio) gradientas ir vertikalus temperatūros gradientas.
Vertikalus oro temperatūros pasiskirstymas nėra susijęs su kokiu nors vienu gerai žinomu dėsningumu, todėl ir kreivė, rodanti temperatūros kitimą vertikalia kryptimi, dažniausiai yra sudėtinga. Vertikalaus faktinio temperatūros kažkuriuo laiko momentu, pasiskirstymo kreivė yra vadinama stratifikacijos kreive. Stratifikacijos kreivę apibūdina vertikalus temperatūros gradientas, t. y. temperatūros kaita vertikalia kryptimi. Paprastai aukščio skirtumo vienetu yra laikomas 100 m. Kadangi lygtyje yra minuso ženklas, tai didėjant aukščiui ir krintant temperatūrai, kai dT neigiamas, o dz teigiamas, gradientas yra teigiamas, o didėjant aukščiui ir temperatūrai kylant, gradientas – neigiamas.
Jei virš lygios vietovės debesų viršutinė riba turi lygų paviršių, tai apatinė yra:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Didelės įtakos skrydžių saugumui turi sluoksniniai debesys. jie dažniausiai formuojasi poinversiniame sluoksnyje, kai oras jame yra įsotinamas. Daugeliu atveju sluoksninių ir draikytų debesų apatinė riba fiksuojama ~100-200 m aukštyje, tačiau jie gali nusileisti ir iki 50 m, o kartais ir iki Žemės paviršiaus.
Apatinė debesų riba nesutampa su kondensacijos lygiu ir yra aukščiau šio lygio. Ji yra nematoma. Kad būtų matoma turi susikondensuoti dideli vandens garų kiekiai ir oras atvėsti žemiau rasos taško. Apatinė debesų riba yra sluoksnis, besikeičiančio optinio tankio nuo lengvo drumstumo iki visiško vertikalaus matomumo nebuvimo. Sluoksninių debesų storis dažnai sudaro ne daugiau kaip 600 m. Viršutinės debesų ribos vaizdas virš lygios vietovės suteikia galimybę pilotui spręsti apie apatinės debesų ribos aukštį: jei debesų viršutinė riba turi lygų paviršių, tai apatinė riba yra labai žema; jei viršutinė riba yra nelygi (kamuolinių formų), tai apatinė riba yra aukšta (200-300m).
Apatinė debesų riba nesutampa su kondensacijos lygiu ir yra aukščiau šio lygio. Ji yra nematoma. Kad būtų matoma turi susikondensuoti dideli vandens garų kiekiai ir oras atvėsti žemiau rasos taško. Apatinė debesų riba yra sluoksnis, besikeičiančio optinio tankio nuo lengvo drumstumo iki visiško vertikalaus matomumo nebuvimo. Sluoksninių debesų storis dažnai sudaro ne daugiau kaip 600 m. Viršutinės debesų ribos vaizdas virš lygios vietovės suteikia galimybę pilotui spręsti apie apatinės debesų ribos aukštį: jei debesų viršutinė riba turi lygų paviršių, tai apatinė riba yra labai žema; jei viršutinė riba yra nelygi (kamuolinių formų), tai apatinė riba yra aukšta (200-300m).
Ciklonų rūšys yra:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atmosferikai - tai:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip vadinasi atmosferos sluoksnis virš 1500 m?
84% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Sluoksnis, esantis virš 1500 m, vadinamas laisvąja atmosfera. Laisvojoje atmosferoje tiesioginis atmosferos paviršiaus poveikis nėra jaučiamas. Oro judėjimo pobūdis yra artimas geostrofiniam, o meteorologinių elementų dydžių kaita per parą yra labai silpna.
Adiabatinio proceso metu oro masė šyla. Kokiu atveju tai vyksta?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Adiabatinis procesas – tai oro temperatūros ir slėgio kitimas be šilumos mainų su aplinka. Pavyzdžiui, tam tikras oro kiekis pradėjęs kilti aukštyn patenka į mažesnio slėgio aplinką ir plečiasi. Jam plečiantis naudojama vidinė energija, todėl kylančio oro temperatūra krinta. O besileidžianti oro masė patenka į didesnio slėgio aplinką, yra suspaudžiama ir įšyla.
Kokiuose debesyse susidaro kruša?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kruša (hail) – tai sferinės formos kietieji kristalai arba netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau nei keli mm. Stebima su šaltaisiais frontais ir dažnai yra stichinė nelaimė. Orlaiviui kruša yra pavojinga, nes gali apgadinti orlaivį. Kruša sutinkama debesies viduryje.
Kruša krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta temperatūra prie Žemės paviršiaus.
Vasarą, kai oras itin šiltas, iš stipriai vertikaliai išsivysčiusių kamuolinių lietaus debesų kartais krenta kruša. Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau negu keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali viršyti šimtą gramų. Kruša dažniausiai krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išaugti. Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito.
Kruša krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta temperatūra prie Žemės paviršiaus.
Vasarą, kai oras itin šiltas, iš stipriai vertikaliai išsivysčiusių kamuolinių lietaus debesų kartais krenta kruša. Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau negu keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali viršyti šimtą gramų. Kruša dažniausiai krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išaugti. Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito.
Pagal oro temperatūros kaitą vertikalia kryptimi išskiriami šie sluoksniai:
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Troposfera – pats žemiausias ir tankiausias iš pagrindinių atmosferos sluoksnių. Jis tęsiasi iki 7-10 km virš ašigalių ir iki 16-18 km virš pusiaujo. Šiame sluoksnyje susitelkę ¾ visos oro masės. Tiesioginiai saulės spinduliai mažai veikia šią sferą ir ji įšyla nuo žemės paviršiaus. Šiluma pasiskirsto dėl spinduliavmo šilumos apykaitos, vertikalaus turbulentiškumo, vandens garų kondensacijos, sublimacijos, garavimo, ledo kristalų tirpimo ir kt. Kylant aukštyn oro temperatūra vidutiniškai krinta 6,5ºC/1km. Troposferoje yra daug vandens garų, kurie sudaro debesis, kritulius, daug smulkių, priemaišų.
Sąlyginai troposfera dar skirstoma į žemutinę (iki 2,5 km), vidurinę (2,5-6 km) ir viršutinę (nuo 6 km iki tropopauzės). Žemutinį sluoksnį (iki 100 m) labiausiai veikia žemės paviršiaus temperatūra. Mechaninis oro maišymasis būdingas nuo 100 iki 1500 m aukštyje. Sluoksnis, esantis virš 1500 m, vadinamas laisvąja atmosfera.
Tropopauzėje būdingi temperatūros, vėjo ir matomumo pasikeitimai, turintys įtakos skrydžiams. Čia taip pat dažnai būna atmosferos sraujymės.
Stratosferoje šilumos šaltinis yra ozono sluoksnis, kuris daugiausiai susikaupęs 20-25 km aukštyje. Jis sugeria didžiąją saulės radiacijos dalį. Stratosfera yra pastovesnė, vertikaliai oro masės nesimaišo. Oras čia sausas, debesų nėra. Tik 25-30 km aukštyje atsiranda perlamutriniai švytintys debesys, sudaryti iš praretėjusių vandens lašelių. Stratosferoje skraido viršgarsiniai lėktuvai.
Mezosferoje iš pradžių temperatūra staigiai kyla iki 55 km, o po to ji staigiai krinta. Termosferoje būdingas temperatūros kitimas pagal aukštį. 200 km aukštyje temperatūra siekia 200-250ºC. Šis sluoksnis dar vadinamas jonosfera, nes jame susikaupę daug dulkių, dalelių, turinčių elektros krūvį.
Egzosfera – išorinis atmosferos sluoksnis, nuosekliai pereinantis į tarpplanetinę erdvę. Egzosferoje dujos žymiai praretėjusios.
Sąlyginai troposfera dar skirstoma į žemutinę (iki 2,5 km), vidurinę (2,5-6 km) ir viršutinę (nuo 6 km iki tropopauzės). Žemutinį sluoksnį (iki 100 m) labiausiai veikia žemės paviršiaus temperatūra. Mechaninis oro maišymasis būdingas nuo 100 iki 1500 m aukštyje. Sluoksnis, esantis virš 1500 m, vadinamas laisvąja atmosfera.
Tropopauzėje būdingi temperatūros, vėjo ir matomumo pasikeitimai, turintys įtakos skrydžiams. Čia taip pat dažnai būna atmosferos sraujymės.
Stratosferoje šilumos šaltinis yra ozono sluoksnis, kuris daugiausiai susikaupęs 20-25 km aukštyje. Jis sugeria didžiąją saulės radiacijos dalį. Stratosfera yra pastovesnė, vertikaliai oro masės nesimaišo. Oras čia sausas, debesų nėra. Tik 25-30 km aukštyje atsiranda perlamutriniai švytintys debesys, sudaryti iš praretėjusių vandens lašelių. Stratosferoje skraido viršgarsiniai lėktuvai.
Mezosferoje iš pradžių temperatūra staigiai kyla iki 55 km, o po to ji staigiai krinta. Termosferoje būdingas temperatūros kitimas pagal aukštį. 200 km aukštyje temperatūra siekia 200-250ºC. Šis sluoksnis dar vadinamas jonosfera, nes jame susikaupę daug dulkių, dalelių, turinčių elektros krūvį.
Egzosfera – išorinis atmosferos sluoksnis, nuosekliai pereinantis į tarpplanetinę erdvę. Egzosferoje dujos žymiai praretėjusios.
Debesys, iš kurių vasarą iškrinta ilgai trunkantis lietus, žiemą - sniegas, vadinami:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Sluoksniniai lietaus debesys (lot. Nimbostratus) – žemiausi apatinio aukšto debesys, kuriuos sudaro tankus, storas, pilkas debesų sluoksnis. Gali uždengti didžiąją dalį dangaus skliauto. Neša ilgus, gan smarkius kritulius (bet ne tokius kaip kamuoliniai liūtiniai). Vasarą krenta lietus, žiemą – sniegas. Gali kristi ir šlapdriba. Driekiasi 0-2 km aukštyje.
Kokia yra vidutinė drėgnaadiabatinio temperatūros gradiento vertė?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Drėgnaadiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis varijuoja ir priklauso nuo kondensacijos proceso intensyvumo. Šis kitimo greitis vadinamas drėgnaadiabatiniu gradientu.
Vidutinė drėgnaadiabatinio temperatūros gradiento vertė yra 0,65°C/100m. besileisdamas drėgnas oras įšyla ir vandens lašeliai išgaruoja. Dalis šilumos sunaudojama garavimui, todėl besileisdamas drėgnas oras įšyla lėčiau negu sausas.
Sausaadiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis visada yra vienodas (0,98 °C/100 m).
Vidutinė drėgnaadiabatinio temperatūros gradiento vertė yra 0,65°C/100m. besileisdamas drėgnas oras įšyla ir vandens lašeliai išgaruoja. Dalis šilumos sunaudojama garavimui, todėl besileisdamas drėgnas oras įšyla lėčiau negu sausas.
Sausaadiabatinio proceso metu oro temperatūros kitimo greitis visada yra vienodas (0,98 °C/100 m).
Priešpriešinis atmosferos spinduliavimas, tai:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paklotinis paviršius sugeria dalį saulės radiacijos. Bet garuojant vandeniui dalis radiacijos sugrįžta atgal į atmosferą, kuri sklinda slaptosios ir tikrosios šilumos srautais. Slaptoji šiluma atsiranda dėl vandens fizinių būvių pasikeitimo: kondensacijos, sublimacijos. Tikroji šiluma – konvencinis ir turbulentinis oro maišymasis. Dalį šių spindulių sugeria atmosfera ir pasiunčia juos atgal Žemei – tai priešpriešinis atmosferos spinduliavimas. Žemė nėra juodas kūnas, todėl sugeria ne visus priešpriešinius atmosferos spindulius. Skirtumas tarp Žemės savojo spinduliavimo ir priešpriešinio atmosferos spinduliavimo vadinamas efektyviuoju Žemės paviršiaus spinduliavimu.
Šiame teste parinkti klausimai, kurie rečiausiai pasitaiko.