Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 100 %
Teisingai atsakyta į 30 iš 30 klausimų.
Hipoglikemiją sukelia:
67% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jei sraigtasparnio keleivis pradės jaustis blogai dėl sraigto menčių stroboskopinio efekto, ką reikia daryti?
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnas kvėpavimas, kuris atsiranda dėl streso, susijaudinimo, aukštų vibracijos, turbulencijos ar perkrovos lygių, hipoksijos, skausmo ar supimo ligos, vadinamas:
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hiperventiliacija − tai intensyvesnis negu reikia organizmui kvėpavimas. Dėl to iškvepiama daugiau anglies dvideginio bei sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra kraujyje. Šis sutrikimas pasireiškia daugeliu fiziologinių efektų, iš kurių pagrindinis yra hemoglobino gebėjimo pernešti deguonį sumažėjimas.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Iki kurio aukščio, lėktuvui skrendant, pilotas sugeba veikti, nepatirdamas hipoksijos?
85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Sveikas suaugęs žmogus gali normaliai jaustis ir dirbti maždaug iki 10000–12000 ft aukščio.
Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.
Trūkstant deguonies organizmas automatiškai stengiasi jo daugiau gauti dažniau ir giliau kvėpuodamas. Taip hipoksijos sąlygomis gali prisidėti ir hiperventiliacija, gaunant nedaug daugiau deguonies, bet prarandant daugiau anglies dvideginio.
Skrydžio metu kartais būna sunku įvertinti simptomus ir atskirti hipoksiją nuo hiperventiliacijos. Rekomenduojama būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui. Jei nemalonūs simptomai atsirado aukštyje, kur hipoksija galima, reikia jos tikėtis ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. O jei simptomai atsirado tame aukštyje, kur hipoksijos paprastai nebūna (žemiau kaip 10000 ft), žmogus turi reguliuoti savo kvėpavimą, kol simptomai susilpnės ar išnyks.
Hipoksija, arba deguonies badas, yra būsena, atsirandanti kūno audiniams stokojant deguonies. Dažnai hipoksija siejama su skrydžiais dideliuose aukščiuose (hipoksinė hipoksija), tačiau yra daug ligų (anemija, meningitas it kt.), patologinių būsenų ir fiziologinių faktorių, bloginančių organizmo aprūpinimą deguonimi ir sukeliančių hipoksiją. Jūros lygiu hemoglobino įsotinimas deguonimi siekia 97,5 %. 10000 ft aukštyje jis būna apie 87 %, paskui greitai mažėja ir 20000 ft aukštyje tesiekia 65 %. Taigi hipoksijos simptomai gali atsirasti lėtai nedideliame aukštyje arba greitai – dideliame.
Trūkstant deguonies organizmas automatiškai stengiasi jo daugiau gauti dažniau ir giliau kvėpuodamas. Taip hipoksijos sąlygomis gali prisidėti ir hiperventiliacija, gaunant nedaug daugiau deguonies, bet prarandant daugiau anglies dvideginio.
Skrydžio metu kartais būna sunku įvertinti simptomus ir atskirti hipoksiją nuo hiperventiliacijos. Rekomenduojama būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui. Jei nemalonūs simptomai atsirado aukštyje, kur hipoksija galima, reikia jos tikėtis ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. O jei simptomai atsirado tame aukštyje, kur hipoksijos paprastai nebūna (žemiau kaip 10000 ft), žmogus turi reguliuoti savo kvėpavimą, kol simptomai susilpnės ar išnyks.
Ar keleivio rūkomos cigaretės dūmas daro poveikį deguonies kiekiui piloto kraujyje?
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ar hipoksiją gali parodyti keistas fizinis arba protinis elgesys?
89% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Įsisavinamo deguonies kiekis, didėjant aukščiui:
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Daugumai normaliai apsirengusių žmonių komfortiška temperatūra yra:
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Erdvės apžvalga dieną ir naktį skiriasi.
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Naktinis (skotopinis) matymas
Turbūt teko pastebėti, kad esant blankiam apšvietimui tam tikrą objektą lengviau pastebėti žiūrint ne į jį, bet šalia jo. Taigi, skotopinis matymas patiriamas silpno apšvietimo sąlygomis. Kolbelėms tapus neefektyvioms, sunku įžiūrėti objekto struktūrą, detales, spalvą. Kadangi duobutėje lazdelių nėra, naktį akies centrinė dalis nefunkcionuoja. Kai jos jau būna visiškai nejautrios, centrinė tinklainės dalis tampa „naktine akląja dėme“; ji būna regėjimo lauko centre ir užima 5−10o plotą.
Dėl „naktinės aklosios dėmės“ fenomeno naktį žiūrint tiesiai į objektą jis yra nematomas. Aviatoriai turi mokėti naudotis periferiniu regėjimu tam, kad išvengtų skotopinio matymo efektų. Norint kompensuoti skotopinio matymo trūkumus, reikia dairytis, o norint stebimą objektą išlaikyti regėjimo lauke − po truputį keisti žiūrėjimo kampą. Pastebėta, kad, jei naktį į objektą žiūrima ilgiau kaip porą sekundžių, jis gali dingti iš regėjimo lauko − patekti į „naktinę akląją dėmę“.
Turbūt teko pastebėti, kad esant blankiam apšvietimui tam tikrą objektą lengviau pastebėti žiūrint ne į jį, bet šalia jo. Taigi, skotopinis matymas patiriamas silpno apšvietimo sąlygomis. Kolbelėms tapus neefektyvioms, sunku įžiūrėti objekto struktūrą, detales, spalvą. Kadangi duobutėje lazdelių nėra, naktį akies centrinė dalis nefunkcionuoja. Kai jos jau būna visiškai nejautrios, centrinė tinklainės dalis tampa „naktine akląja dėme“; ji būna regėjimo lauko centre ir užima 5−10o plotą.
Dėl „naktinės aklosios dėmės“ fenomeno naktį žiūrint tiesiai į objektą jis yra nematomas. Aviatoriai turi mokėti naudotis periferiniu regėjimu tam, kad išvengtų skotopinio matymo efektų. Norint kompensuoti skotopinio matymo trūkumus, reikia dairytis, o norint stebimą objektą išlaikyti regėjimo lauke − po truputį keisti žiūrėjimo kampą. Pastebėta, kad, jei naktį į objektą žiūrima ilgiau kaip porą sekundžių, jis gali dingti iš regėjimo lauko − patekti į „naktinę akląją dėmę“.
Ar raumenų jėga sumažėja apsinuodijus anglies monoksidu?
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Greitas arba gilus kvėpavimas, ypač kai naudojamas deguonis gali sukelti:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Daugumai normaliai apsirengusių žmonių komfortiška santykinė oro drėgmė yra:
73% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hemoglobinas su anglies monoksidu reaguoja stipriau negu su deguonimi:
58% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Geriausia priemonė sumažinti svoriui yra:
86% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Jaunas sveikas žmogus girdi garsą:
76% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Dažnumas ar tono aukštis − garso slėgio bangų kiekis per sekundę. Matuojama hercais (Hz). Jaunas sveikas žmogus girdi 20−20 000 Hz garsus, bet jo klausa jautriausia yra 200−7 000 Hz dažnio − žmogaus balso garsams.
Didėjant aukščiui, santykinis deguonies kiekis ore:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksidas:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anglies monoksidas (CO), arba smalkės, yra bespalvės, bekvapės, truputį lengvesnės už orą dujos. Nevisiškai sudegus kurui susidaręs anglies monoksidas yra aviacinėje praktikoje dažniausiai pasitaikantis dujinis nuodas. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose yra apie 1 % CO, tačiau stūmoklinių variklių išmetamosiose dujose CO kiekis gali siekti 9 %. Anglies monoksidas į kabinos orą gali patekti esant netvarkingoms variklio dujų išmetimo ar šildymo sistemoms (6 paveikslas). Be to, į kabiną anglies monoksidas gali patekti ir iš išorės pro atviras kabinos angas. Taigi kadangi šios dujos neturi kvapo, jų gali būti visur, kur tik juntamas išmetamųjų dujų kvapas.
CO su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Taip pat svarbu žinoti, kad anglies monoksido sukeliami sveikatos pakenkimai kaupiasi.
CO su hemoglobinu jungiasi apie 210–250 kartų stipriau už deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną, kraujui suteikiantį ryškiai rožinę spalvą.
Pirmi apsinuodijimo anglies monoksidu požymiai yra galvos skausmas (veržimas), svaigimas ir pykinimas. Apsinuodijimo pradžios galima ir nepastebėti. Anglies monoksido poveikis priklauso ir nuo skrydžio aukščio. Atskirai ir hipoksija, ir nedideli CO kiekiai įkvepiamame ore yra nekenksmingi, tačiau kartu šie faktoriai labai pablogina įgulos narių savijautą ir darbingumą. Nedidelio laipsnio hipoksija, pasitaikanti skrendant 8–10 tūkstančių pėdų aukštyje, paryškins apsinuodijimo anglies monoksidu efektus.
Taip pat svarbu žinoti, kad anglies monoksido sukeliami sveikatos pakenkimai kaupiasi.
Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Be pripratimą sukeliančio nikotino, rūkant į organizmą patenka anglies monoksidas. Surūkius per trumpą laiką tris cigaretes ar 20−30 cigarečių per parą iki skrydžio, 8−10 % hemoglobino virsta karboksihemoglobinu (COHb). Dėl to 20 % pablogėja naktinis matymas; o rūkančiojo „fiziologinis aukštis“ pakyla iki 5000 ft. Pridėjus aukštį kabinoje – nuo 6000 iki 8000 ft, rūkantis asmuo atsiduria 12000 ft aukštyje, patiria kraujo hipoksiją su ja susijusius reiškinius – sumažėjusį darbingumą bei sulėtėjusią reakciją. Pasyviai rūkantys asmenys taip pat kenčia nuo ore esančio anglies monoksido, todėl daugelyje pasaulio aviakompanijų lėktuvuose rūkyti draudžiama.
Jei piloto KMI yra 26 ir ūgis 1,75 m., koks jo svoris?
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Būdingiausias hiperventiliacijos požymis yra:
72% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hiperventiliacija − tai intensyvesnis negu reikia organizmui kvėpavimas. Dėl to iškvepiama daugiau anglies dvideginio bei sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra kraujyje. Šis sutrikimas pasireiškia daugeliu fiziologinių efektų, iš kurių pagrindinis yra hemoglobino gebėjimo pernešti deguonį sumažėjimas.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Hiperventiliaciją sukelia hipoksija, tačiau yra dar kitos priežastys jai atsirasti – nerimas, stresas, supimo liga, vibracija, šokas, karštis, didelės perkrovos, kvėpavimas suspaustu deguonimi. Tik tinkamos treniruotės geriausiai apsaugo aviatorius nuo netikėtų stresinių situacijų ir fiziologinių reakcijų į jas.
Hiperventiliacija dažnai pasitaiko keleiviams, kurie tam tikrais skrydžio etapais, o kartais dar ir ant žemės patiria didesnį ar mažesnį nerimą ir stresą.
Hiperventiliacijos simptomai
● galvos svaigulys ir derealizacijos pojūtis;
● dilgčiojimas lūpų srityje ir galūnėse;
● regėjimo sutrikimai. Neryškus ar tunelinis matymas;
● šalčio ar karščio pojūčiai. Atskirose kūno vietose gali jausti karščio ar šalčio bangas;
● nerimas. Hiperventiliaciją sukėlęs nerimas, atsiradus naujiems simptomams, stiprėja. Susidaro uždaras ratas.
● sumažėja raumenų jėga;
● pablogėja judesių koordinacija ir sumažėja darbingumas;
● padažnėja pulsas;
● raumenų spazmai. Prieš prarandant sąmonę atsiranda rankų, pirštų ir pėdų raumenų spazmai;
● sąmonės praradimas. Dėl hiperventiliacijos žmogus gali prarasti sąmonę. Tačiau tuoj pat kvėpavimas vėl gali normalizuotis ir žmogus atsigauna.
Klasikiniu hiperventiliacijos poveikį mažinančiu būdu laikomas metodas, kai žmogui, patiriančiam hiperventiliaciją, duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tuomet žmogus įkvepia savo iškvėptą anglies dvideginį ir kraujo šarmų-rūgščių pusiausvyra greitai sunormalėja, o smegenys reikiamai sureguliuoja kvėpavimo ritmą. Tačiau atsiradę simptomai rodo, jog žmogui yra negerai. Reikia jį nuraminti ir paraginti valingai sureguliuoti kvėpavimą.
Ar galite skristi, kuomet vartojate vaistus, kurių poveikio tiksliai nežinote?
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Anksčiausiai pasireiškiantis požymis, atsiradus deguonies trūkumui:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Pagal tai, kaip kinta žmogaus savijauta ir darbingumas, yra skiriamos 4 hipoksijos zonos:
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
1. Indiferentiška zona. Jos intervalas – nuo jūros lygio iki 10000 ft. Charakteristikos:
○ nuo 5000 ft prastėja adaptacija tamsai;
○ ne taip sėkmingai atliekamos naujos užduotys;
○ truputį pagreitėja kvėpavimas ir suintensyvėja širdies darbas.
2. Kompensacinė zona. Jos intervalas – 10000–15000 ft. Tuo metu savaiminėmis fiziologinėmis organizmo reakcijomis koreguojama organizmo homeostazė. Tai yra:
○ didėja kvėpuojamasis tūris;
○ didėja kraujospūdis ir širdies išvarymo tūris;
○ po tam tikro laiko pasireiškia hipoksijos poveikis CNS (mieguistumas, susilpnėjusi atmintis ir sprendimų priėmimo kokybė, sunkumai atliekant protinio guvumo ir smulkių judesių reikalaujančias užduotis).
3. Sutrikimų zona. Jos intervalas 5000–20000 ft. Sutrikimų zonoje fiziologiniai kompensaciniai organizmo mechanizmai nebesugeba užtikrinti reikiamo deguonies kiekio audiniams. To požymiai:
○ euforija;
○ galvos svaigimas;
○ galvos skausmas;
○ mieguistumas;
○ nuovargis;
○ intelektinės veiklos susilpnėjimas ir sulėtėjęs mastymas;
○ susilpnėjusi atmintis;
○ labai pablogėjusi judesių koordinacija;
○ sutrikęs sprendimų priėmimas;
○ „Pilkoji danga“ ar tunelinis matymas.
4.Kritinė zona. 20000–23000 ft aukštyje pasireiškia:
○ greitai silpnėja protinės galios;
○ galvos svaigimas ir pasimetimas atsiranda per kelias minutes;
○ po visiško darbingumo praradimo labai greitai dingsta sąmonė.
Dažniausia laikino sveikatos pablogėjimo skrydyje priežastis yra:
79% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Išorinė, vidurinė ir vidinė ausis yra užpildytos:
83% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Išorinei ausiai priklauso ausies kaušelis, išorinis ausies kanalas ir būgnelis. Garsą – oro slėgio svyravimus – ausies kaušelis sugauna ir nukreipia išoriniu ausies kanalu būgnelio link. Garsas suvirpina būgnelį. Tokia ausies anatominė struktūra padeda nustatyti garso sklidimo kryptį.
Už būgnelio yra vidurinė ausis. Tai apie 1,5 cm³ tūrio oro pripildyta ertmė, kurioje yra trys smulkūs klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpelė). Jų funkcija yra būgnelio virpėjimą perduoti į vidinę ausį. Paskutinis iš kauliukų (kilpelė), liečiasi su vidinės ausies ovaliuoju langu ir priverčia judėti vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Vidurinė ausis trimitu (Eustachijaus vamzdeliu) sujungta su nosiarykle. Juo oras gali įeiti ar išeiti iš vidurinės ausies, taip susilyginant oro slėgiui abipus būgnelio. Sutrikus oro pasažui ausies vamzdeliu, skraidant gali išsivystyti ausų barotrauma.
Vidinė ausis sudaryta iš vestibiulinio aparato ir sraigės. Garso signalus priima sraigė. Kilpelė, besiliesdama su sraigės diafragma, priverčia virpėti sraigėje esantį skystį. Joje yra membrana su sensorinėmis ląstelėmis. Nuo garso dažnio ir intensyvumo priklauso, kurios šių ląstelių bus sudirgintos, ir kaip stipriai. Sensorinės ląstelės skysčio virpesius paverčia į nervinį signalą ir klausos nervu informacija apie garsą siunčiama į smegenų žievę. Garsą galima išgirsti ir aplenkiant ausų būgnelį – per smilkinkaulį. Kadangi sraigė yra kaulinėje ertmėje, kaulo vibracija sukelia ir sraigės, ir joje esančio skysčio vibraciją. Taigi, pridėjus kamertoną prie kaukolės kaulo, jo skleidžiamas garsas yra girdimas.
Už būgnelio yra vidurinė ausis. Tai apie 1,5 cm³ tūrio oro pripildyta ertmė, kurioje yra trys smulkūs klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpelė). Jų funkcija yra būgnelio virpėjimą perduoti į vidinę ausį. Paskutinis iš kauliukų (kilpelė), liečiasi su vidinės ausies ovaliuoju langu ir priverčia judėti vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Vidurinė ausis trimitu (Eustachijaus vamzdeliu) sujungta su nosiarykle. Juo oras gali įeiti ar išeiti iš vidurinės ausies, taip susilyginant oro slėgiui abipus būgnelio. Sutrikus oro pasažui ausies vamzdeliu, skraidant gali išsivystyti ausų barotrauma.
Vidinė ausis sudaryta iš vestibiulinio aparato ir sraigės. Garso signalus priima sraigė. Kilpelė, besiliesdama su sraigės diafragma, priverčia virpėti sraigėje esantį skystį. Joje yra membrana su sensorinėmis ląstelėmis. Nuo garso dažnio ir intensyvumo priklauso, kurios šių ląstelių bus sudirgintos, ir kaip stipriai. Sensorinės ląstelės skysčio virpesius paverčia į nervinį signalą ir klausos nervu informacija apie garsą siunčiama į smegenų žievę. Garsą galima išgirsti ir aplenkiant ausų būgnelį – per smilkinkaulį. Kadangi sraigė yra kaulinėje ertmėje, kaulo vibracija sukelia ir sraigės, ir joje esančio skysčio vibraciją. Taigi, pridėjus kamertoną prie kaukolės kaulo, jo skleidžiamas garsas yra girdimas.
Dėl kurio pakitusio aplinkos parametro, padidėjus skridimo aukščiui, organizmas gauna mažiau deguonies?
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksinė hipoksija paveikia naktinį matymą.
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Hipoksijos požymiai:
Susilpnėja regėjimo jautrumas. Regėjimas yra pažeidžiamas anksti. Pamažu trinka spalvų skyrimas ir periferinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra deguonies kiekiui jautrios ląstelės, todėl naktinis matymas pradeda trikti jau 6000–7000 ft aukštyje.
Tunelinis matymas. Blogėjantis periferinis matymas verčia pilotą dažniau dairytis apžvelgiant prietaisus ir aplinką.
“Tunelinis dėmesys”. Stresas susiaurina dėmesį, atsiranda taip vadinamas “tunelinis dėmesys” (pavyzdžiui, pamatęs, kad pavogė mašiną, žmogus išbėga iš namų, nepastebėjęs, kad užsitrenkė durys). Susiaurėja matymo kampas. Streso metu labai sumažėja sprendimo alternatyvų skaičius. Pilotas gali susikaupti į vieną prietaisą, vieną problemą, atmesdamas kitus- ignoruoti radio nurodymus, komunikaciją. Užsifiksavimas trukdo alikti pavojų mažinančius sprendimus, pavojus didėja, didėja nerimas, susidaro uždaras ratas. Labiau į bauginantį objektą linkę fiksuotis nerimąstingos asmenybės. Kita vertus, „tunelinis dėmesys“ padeda išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją ir ypatingai efektyviai atlikti užduotį, jei kiti dėmesio objektai iš tiesų nereikšmingi.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft 5 %, 9000 ft 18 %, 13000 ft 35 %, 17000 ft 50 %
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Susilpnėja regėjimo jautrumas. Regėjimas yra pažeidžiamas anksti. Pamažu trinka spalvų skyrimas ir periferinis matymas. Akies fotoreceptoriai yra deguonies kiekiui jautrios ląstelės, todėl naktinis matymas pradeda trikti jau 6000–7000 ft aukštyje.
Tunelinis matymas. Blogėjantis periferinis matymas verčia pilotą dažniau dairytis apžvelgiant prietaisus ir aplinką.
“Tunelinis dėmesys”. Stresas susiaurina dėmesį, atsiranda taip vadinamas “tunelinis dėmesys” (pavyzdžiui, pamatęs, kad pavogė mašiną, žmogus išbėga iš namų, nepastebėjęs, kad užsitrenkė durys). Susiaurėja matymo kampas. Streso metu labai sumažėja sprendimo alternatyvų skaičius. Pilotas gali susikaupti į vieną prietaisą, vieną problemą, atmesdamas kitus- ignoruoti radio nurodymus, komunikaciją. Užsifiksavimas trukdo alikti pavojų mažinančius sprendimus, pavojus didėja, didėja nerimas, susidaro uždaras ratas. Labiau į bauginantį objektą linkę fiksuotis nerimąstingos asmenybės. Kita vertus, „tunelinis dėmesys“ padeda išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją ir ypatingai efektyviai atlikti užduotį, jei kiti dėmesio objektai iš tiesų nereikšmingi.
Negaunant papildomai deguonies, naktinis matymas blogėja taip:
3500 ft 5 %, 9000 ft 18 %, 13000 ft 35 %, 17000 ft 50 %
Labiausiai naktiniam matymui turi įtakos: a) amžius; b) nuosaiki hipoksija; c) aukštis kabinoje didesnis kaip 8000 ft; d) rūkymas; e) alkoholis; f) nestiprūs negalavimai ir ligos; g) vitamino A trūkumas.
Dideliame aukštyje nehermetiniame lėktuve deguonies kiekis, kuris skverbiasi per plaučių membranas į kraują, yra:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Atsisakę skrydžio po nardymo su akvalangu ir kvėpavimo suspaustu oru, jūs sumažinate:
82% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nardant su akvalangu yra kvėpuojama suspaustu oru, todėl į organizmą patenka didesnis azoto kiekis. 30 ft vandens stulpas slegia tiek pat, kiek dar viena atmosfera (760 mm Hg), taigi asmuo 30 ft gylyje patiria 2 atmosferų slėgį. Jeigu skrendama nepraėjus 24 valandoms po nardymo su akvalangu, dekompresinės ligos simptomai pasireikš jau 6000 ft aukštyje.
Artėdamas tūpti jūs apribosite savo matomumą žemyn, jei krėslas bus pernelyg:
91% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Didžiausią žemės atmosferos dujų dalį sudaro:
84% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas