Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 93 %
Teisingai atsakyta į 14 iš 15 klausimų.
Kaip vadinasi prietaisas vėjo greičiui matuoti:
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ką rodo ryškūs vandens spalvos pasikeitimai:
94% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kokios bangos susidaro laivo korpusui plaukiant vandenyje:

75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Forštevenis – laivo korpuso priekinė dalis.
Achterštevenis – galinė dalis.
Achterštevenis – galinė dalis.
Kuriomis raidėmis žymima rytų ir vakarų ilguma:
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paveiksle pavaizduotas laivo vietos nustatymo būdas jūrlapyje, koks tai būdas:

61% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip sukasi vėjas ciklonuose šiaurės pusrutulyje:
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paskaičiuoti, kokiu kursu reikia plaukti, jeigu TK (tikras kursas) = 100° , d = 4° E ir δ = 9°E:
70% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
TK (tikrasis kursas) – kampas tarp krypties į geografinį šiaurės polių ir laivo plaukimokrypties. Tačiau magnetinis kompasas mums parodys ne kryptį į geografinį šiaurės polių, o į magnetinį šiaurės polių. Nurodytų polių buvimo vietos nesutampa – tarp jų šiuo metu yra maždaug 3000 km atstumas. Dėl šios priežasties atsiranda paklaida (vadinama deklinacija arba variacija, žymima lotyniška raide “d”) tarp kompaso rodomos krypties į magnetinį polių ir krypties į geografinį polių. Be šios paklaidos, kiekvienas magnetinis kompasas turi irsavo individualią paklaidą, atsirandančią dėl kompaso magnetinės rodyklės ir metalinių laivo detalių sąveikos. Pastaroji paklaida vadinama deviacija ir žymima graikiška raide “delta”. Šios paklaidos – deklinacija ir deviacija – būna arba rytų krypties (žymimos raide”E”), arba vakarų krypties (žymimos raide “W”). Kad perskaičiuoti tikrąjį kursą į kompasinį kursą, mes privalome prie tikrojo kurso paklaidas su ženkleliu “W” pridėti, o paklaidas su ženkleliu “E” – atimti.
Kas yra ilgumos vieta (Longitudė, λ, Long):
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Laivo plūdrumas tai:
65% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Krovininė markė (krovos žyma, Plimsolio diskas) – specialus ženklas ant laivo borto, kuris parodo maksimalią leistiną laivo gramzdą (mažuosiuose laivuose krovininės markės rolę atlieka vaterlinija).
Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paveiksle pavaizduota jūrlapio dalis, kurie veiksmai atliekami jūrlapyje:

85% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Laivo kursas nustatomas, matuojant kampą tarp laivo plaukimo krypties ir krypties į šiaurę, t.y kampas tarp meridiano ir laivo plaukimo krypties. Tas kampas privalo būti matuojamas nuo krypties į geografinį šiaurės polių iki laivo plaukimo krypties pagal laikrodžio rodyklę. Tokiu būdu, laivo kursas gali būti nuo 0 laipsnių iki 360 laipsnių.
Kurso kampo nustatymas, kai kursas nubrėžtas jūrlapyje:
1. Naudojama lygiagreti liniuotė ir trikampė liniuotė su kampų laipsniais arba matlankis.
2. Lygiagreti liniuotė pridedama prie nubrėžto kurso (1 žingsnis).
3. Prie lygiagrečios liniuotės priglaudžiama trikampė liniuotė ir ji pastumiama išilgai lygiagrečios liniuotės taip, kad artimiausia dienovidinio linija eitų per matlankio centrinį tašką (2 žingsnis).
4. Ten, kur dienovidinio linija kerta laipsnių lanko gradaciją, bus laivo kursas laipsniais.
5. Atvirkštine tvarka yra nubrėžiamas jūrlapyje kursas, kai žinomas jo kampas.
Kurso kampo nustatymas, kai kursas nubrėžtas jūrlapyje:
1. Naudojama lygiagreti liniuotė ir trikampė liniuotė su kampų laipsniais arba matlankis.
2. Lygiagreti liniuotė pridedama prie nubrėžto kurso (1 žingsnis).
3. Prie lygiagrečios liniuotės priglaudžiama trikampė liniuotė ir ji pastumiama išilgai lygiagrečios liniuotės taip, kad artimiausia dienovidinio linija eitų per matlankio centrinį tašką (2 žingsnis).
4. Ten, kur dienovidinio linija kerta laipsnių lanko gradaciją, bus laivo kursas laipsniais.
5. Atvirkštine tvarka yra nubrėžiamas jūrlapyje kursas, kai žinomas jo kampas.
Kurie įrankiai naudojami grafiniam skaičiavimui jūrlapyje:
87% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ką reiškia sąvoka „laivas su mechaniniu varikliu“:
66% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paskaičiuoti, kokiu kursu reikia plaukti, jeigu TK (tikras kursas) = 280°, d = 5° E ir δ = 15° E:
71% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
TK (tikrasis kursas) – kampas tarp krypties į geografinį šiaurės polių ir laivo plaukimokrypties. Tačiau magnetinis kompasas mums parodys ne kryptį į geografinį šiaurės polių, o į magnetinį šiaurės polių. Nurodytų polių buvimo vietos nesutampa – tarp jų šiuo metu yra maždaug 3000 km atstumas. Dėl šios priežasties atsiranda paklaida (vadinama deklinacija arba variacija, žymima lotyniška raide “d”) tarp kompaso rodomos krypties į magnetinį polių ir krypties į geografinį polių. Be šios paklaidos, kiekvienas magnetinis kompasas turi irsavo individualią paklaidą, atsirandančią dėl kompaso magnetinės rodyklės ir metalinių laivo detalių sąveikos. Pastaroji paklaida vadinama deviacija ir žymima graikiška raide “delta”. Šios paklaidos – deklinacija ir deviacija – būna arba rytų krypties (žymimos raide”E”), arba vakarų krypties (žymimos raide “W”). Kad perskaičiuoti tikrąjį kursą į kompasinį kursą, mes privalome prie tikrojo kurso paklaidas su ženkleliu “W” pridėti, o paklaidas su ženkleliu “E” – atimti.
Laivo diferentas tai:
64% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Laivo diferentas – tai laivo pasvirimas į priekį arba atgal. Laivas, pasviręs į priekį, panardina savo priekinę dalį į vandenį. Norint sumažinti laivo korpuso trintį ir padidinti laivo greitį, reikia kilstelėti laivapriekį.

Nusistovėjus greičiui laivas neturi diferento nei į priekį, nei į laivagalį. Tas pats rezultatas pasiekiamas sraigto koją nustačius į vidurinę padėtį (lygus diferentas).
Sumažinus greitį arba pastūmus sraigto koją į priekį po laivu, laivapriekis panyra į vandenį: laivas sumažina greitį ir geriau laikosi kurso. Tai svarbu plaukiant prieš vėją banguotoje jūroje (diferentas į nosį).
Padidinus greitį arba pastūmus sraigto koją atgal, laivapriekis iškyla iš vandens: laivas lengviau užlipa ant bangos, bet blogiau laikosi kurso. Pučiant stipriam šoniniam vėjui laivapriekis gali būti nusuktas pavėjui (diferentas į galą).

Nusistovėjus greičiui laivas neturi diferento nei į priekį, nei į laivagalį. Tas pats rezultatas pasiekiamas sraigto koją nustačius į vidurinę padėtį (lygus diferentas).
Sumažinus greitį arba pastūmus sraigto koją į priekį po laivu, laivapriekis panyra į vandenį: laivas sumažina greitį ir geriau laikosi kurso. Tai svarbu plaukiant prieš vėją banguotoje jūroje (diferentas į nosį).
Padidinus greitį arba pastūmus sraigto koją atgal, laivapriekis iškyla iš vandens: laivas lengviau užlipa ant bangos, bet blogiau laikosi kurso. Pučiant stipriam šoniniam vėjui laivapriekis gali būti nusuktas pavėjui (diferentas į galą).