Testas išlaikytas!
Testas neišlaikytas!
Rezultatas: 80 %
Teisingai atsakyta į 12 iš 15 klausimų.
Praktinė užduotis. Paveikslo schemoje pavaizduotas laivo, su vienu varytuvu, pristojimas-prisišvartavimas prie debarkaderio. Paaiškinkite laivavedžio veiksmus:
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kaip turi prasilenkti laivai, jeigu dėl kelio sąlygų arba kitų priežasčių, prasilenkimas apsunkintas:
84% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vidaus vandenų transporto pri
69% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Remiantis Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 408 straipsniu:
Nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vidaus vandenų transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vidaus vandenų transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Kas turi teisę vidaus vandenų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas?
77% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paskaičiuoti, kokiu kursu reikia plaukti, jeigu TK (tikras kursas) = 100° , d = 4° E ir δ = 9°E:
71% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
TK (tikrasis kursas) – kampas tarp krypties į geografinį šiaurės polių ir laivo plaukimokrypties. Tačiau magnetinis kompasas mums parodys ne kryptį į geografinį šiaurės polių, o į magnetinį šiaurės polių. Nurodytų polių buvimo vietos nesutampa – tarp jų šiuo metu yra maždaug 3000 km atstumas. Dėl šios priežasties atsiranda paklaida (vadinama deklinacija arba variacija, žymima lotyniška raide “d”) tarp kompaso rodomos krypties į magnetinį polių ir krypties į geografinį polių. Be šios paklaidos, kiekvienas magnetinis kompasas turi irsavo individualią paklaidą, atsirandančią dėl kompaso magnetinės rodyklės ir metalinių laivo detalių sąveikos. Pastaroji paklaida vadinama deviacija ir žymima graikiška raide “delta”. Šios paklaidos – deklinacija ir deviacija – būna arba rytų krypties (žymimos raide”E”), arba vakarų krypties (žymimos raide “W”). Kad perskaičiuoti tikrąjį kursą į kompasinį kursą, mes privalome prie tikrojo kurso paklaidas su ženkleliu “W” pridėti, o paklaidas su ženkleliu “E” – atimti.
Paveiksle pavaizduotas laivo vietos nustatymo būdas jūrlapyje, koks tai būdas:
62% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Ant mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų šonų registravimo ir atpažinimo ženklai rašomi:
79% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kasmetinė laivo techninė apžiūra atliekama:
65% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Žvejojantis laivas turi duoti kelią: COLREG-72
90% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas yra platumos vieta (Latitudė, φ, Lat):
75% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Paveiksle pavaizduota jūrlapio dalis, kurie veiksmai atliekami jūrlapyje:
80% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Taško A koordinatės radimas naudojant jūrlapį:
1. Randama taško A platuma.
2. Cirkuliu išmatuojamas atstumas nuo taško A iki artimiausios lygiagretės.
3. Taškas atidedamas vertikaliojoje tinklainėje ir pažymimas. Šis taškas reiškia ieškomo taško platumą.
4. Koordinatė užrašoma laipsnių, minučių ir dalies minučių tikslumu, pridedant raidę N arba S.
5. Randama taško A ilguma.
6. Cirkuliu išmatuojamas atstumas nuo taško A iki artimiausio dienovidinio.
7. Taškas atidedamas horizontalioje tinklainėje ir pažymimas. Šis taškas reiškia ieškomo taško ilgumą.
8. Koordinatė užrašoma laipsnių, minučių ir dalies minučių tikslumu, pridedant raidę E arba W.
9. Taško koordinačių pavyzdys šiauriniame pusrutulyje į rytus nuo Grinvičo dienovidinio: 55°44,178′ N, 21°19,9′ E.
1. Randama taško A platuma.
2. Cirkuliu išmatuojamas atstumas nuo taško A iki artimiausios lygiagretės.
3. Taškas atidedamas vertikaliojoje tinklainėje ir pažymimas. Šis taškas reiškia ieškomo taško platumą.
4. Koordinatė užrašoma laipsnių, minučių ir dalies minučių tikslumu, pridedant raidę N arba S.
5. Randama taško A ilguma.
6. Cirkuliu išmatuojamas atstumas nuo taško A iki artimiausio dienovidinio.
7. Taškas atidedamas horizontalioje tinklainėje ir pažymimas. Šis taškas reiškia ieškomo taško ilgumą.
8. Koordinatė užrašoma laipsnių, minučių ir dalies minučių tikslumu, pridedant raidę E arba W.
9. Taško koordinačių pavyzdys šiauriniame pusrutulyje į rytus nuo Grinvičo dienovidinio: 55°44,178′ N, 21°19,9′ E.
Be atskiro Klaipėdos uosto kapitono leidimo draudžiamas bet koks laivų plaukiojimas uosto akvatorija:
72% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kuriomis raidėmis žymima rytų ir vakarų ilguma:
88% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Kas prižiūri ir tvarko valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius?
78% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas 6 straipsnis.
Vidaus vandenų keliai 4.
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.
Paveiksle pavaizduotas laivo vietos nustatymo būdas jūrlapyje, koks tai būdas:
55% lankytojų šį klausimą atsakė teisingai
Paaiškinimas
Šiuo ir toliau pavaizduotais būdais mes galime nustatyti savo laivo buvimo vietą jūrlapyje, esant dviem sąlygoms:
1. jūrlapyje yra pažymėti objektai, į kuriuos mes orientuosimės (iki kurių matuosime atstumus ar kampus);
2. tuos pačius objektus mes matome natūroje iš savo laivo buvimo vietos.
Matuojame atstumus iki objektų, pasinaudodami turimais prietaisais (lokatoriumi, binokliusu, atstumų tinkleliu ar pan.). Po to gautus atstumus, atsižvelgdami į jūrlapio mastelį, atžymime skriestuvu ant jūrlapio – brėžiame lankus. Lankų susikirtimo vieta yra taškas, kuriame yra mūsų laivas. Jeigu reikia matuoti kampus (kryptį į objektus), galime naudoti kompasą. Išmatavę kampus (pelengus į objektus) natūroje kompasu, paskui tuos pačius kampus matlankio pagalba atidedame jūrlapyje.
Laivo vietos nustatymas pagal du pelengus.
Nustatant laivo vietą pagal dviejų pelengų metodą yra gana paprasta ir nereikalauja daug laiko, du gerai matomus orientyrus praktiškai visada lengva surasti plaukiojant pakrante,galima visada parinkti tokius du orientyrus, kurių pelengai suskirs stačiu kampu arba artimustačiam kampui. Tokia pelengų padėtis užtikrina reikiamą navigacinės laivo vietos nustatymo tikslumą. Dviejų pelengų observacijos metodas palyginti paprastas ir patogus praktiniam naudojimui, tačiau turi svarbiausią trūkumą – negalima nustatyti klaidos, kuri atsiranda dėl matavimo paklaidų arba dėl žmoniškojo faktoriaus – grubios klaidos apsirinkant.
Laivo vietos nustatymas pagal tris pelengus.
Trejų pelengų metodas naudojamas plaukiojant pakrante, kada yra gerai matomi kranto orientyrai. Šis metodas turi pranašumą prieš dviejų pelengų metodą tuo, kad trečias pelengas yra kontrolinis. Tai reiškia, kad trys pelengai susikirs viename taške tik tuo atveju, jeigu matavimai ir grafiški darbai jūrlapyje padaryti be klaidos.
Šiais laikas tokie laivo vietos nustatymo būdai neaktualūs, nes laivo buvimo vietos koordinates parodo palydovinio vietos nustatymo prietaisai (GPS).
1. jūrlapyje yra pažymėti objektai, į kuriuos mes orientuosimės (iki kurių matuosime atstumus ar kampus);
2. tuos pačius objektus mes matome natūroje iš savo laivo buvimo vietos.
Matuojame atstumus iki objektų, pasinaudodami turimais prietaisais (lokatoriumi, binokliusu, atstumų tinkleliu ar pan.). Po to gautus atstumus, atsižvelgdami į jūrlapio mastelį, atžymime skriestuvu ant jūrlapio – brėžiame lankus. Lankų susikirtimo vieta yra taškas, kuriame yra mūsų laivas. Jeigu reikia matuoti kampus (kryptį į objektus), galime naudoti kompasą. Išmatavę kampus (pelengus į objektus) natūroje kompasu, paskui tuos pačius kampus matlankio pagalba atidedame jūrlapyje.
Laivo vietos nustatymas pagal du pelengus.
Nustatant laivo vietą pagal dviejų pelengų metodą yra gana paprasta ir nereikalauja daug laiko, du gerai matomus orientyrus praktiškai visada lengva surasti plaukiojant pakrante,galima visada parinkti tokius du orientyrus, kurių pelengai suskirs stačiu kampu arba artimustačiam kampui. Tokia pelengų padėtis užtikrina reikiamą navigacinės laivo vietos nustatymo tikslumą. Dviejų pelengų observacijos metodas palyginti paprastas ir patogus praktiniam naudojimui, tačiau turi svarbiausią trūkumą – negalima nustatyti klaidos, kuri atsiranda dėl matavimo paklaidų arba dėl žmoniškojo faktoriaus – grubios klaidos apsirinkant.
Laivo vietos nustatymas pagal tris pelengus.
Trejų pelengų metodas naudojamas plaukiojant pakrante, kada yra gerai matomi kranto orientyrai. Šis metodas turi pranašumą prieš dviejų pelengų metodą tuo, kad trečias pelengas yra kontrolinis. Tai reiškia, kad trys pelengai susikirs viename taške tik tuo atveju, jeigu matavimai ir grafiški darbai jūrlapyje padaryti be klaidos.
Šiais laikas tokie laivo vietos nustatymo būdai neaktualūs, nes laivo buvimo vietos koordinates parodo palydovinio vietos nustatymo prietaisai (GPS).