Hidrometeorologija

Atgal
1.
Kuriame vandens telkinyje laivo grimzlė didesnė:

1. Gėlo vandens telkinyje

2. Visuose vandenyse vienoda

3. Sūraus vandens telkinyje

    2.
    Kaip matuojamas vandens bangos ilgis:

    1. Horizontaliai, tarp bangų viršūnių arba bangų įdubų

    2. Vertikaliai, tarp bangos viršūnės ir bangos duobės

    3. Vertikaliai, tarp skirtingų fazių toje pačioje bangoje

      3.
      Kaip matuojamas vandens bangos aukštis:

      1. Horizontaliai, tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje

      2. Horizontaliai, tarp bangų viršūnių

      3. Vertikaliai, tarp bangos viršūnės ir bangos įdubos žemiausio taško

        4.
        Kuriais iš šių matavimo vienetų, išreiškiamas vėjo greitis:

        1. Metrais per sekundę

        2. Abu atsakymai teisingi

        3. Rumbais ir jūrmylėmis per sekundę

          5.
          Kuo nusakoma vėjo kryptis:

          1. Laipsniais

          2. Abu atsakymai teisingi

          3. Rumbais

            6.
            Kuriais matavimo vienetais matuojamas vandens bangų aukštis:

            1. Balais

            2. Abu atsakymai teisingi

            3. Metrais

              7.
              Ką nustato hidrologinė prognozė:

              1. Išankstines potvynio datas

              2. Išankstinį kasdieninį, vidutinį, minimalų, maksimalų vandens lygį ir debitą, potvynių lygį vandens telkiniuose, ledo lūžio datas

              3. Išankstinius vandens lygius ir debitus upėse ir ežeruose

                8.
                Apibūdinkite meteorologinę sąvoką „prieblanda“:

                1. Pereinamasis laikotarpis tarp dienos ir aušros

                2. Pereinamasis laikotarpis tarp dienos ir nakties

                3. Abu atsakymai teisingi

                  9.
                  Kas yra brizas:

                  1. Lengvas, pastovios krypties vėjas

                  2. Sausas jūrinis vėjas

                  3. Priekrantės vėjas, paros bėgyje ryškiai keičiantis savo kryptį, dieną - iš jūros į sausumą, naktį - iš sausumos į jūrą

                    10.
                    Kas yra škvalas:

                    1. Škvalinis, pastoviai pučiantis vėjas

                    2. Netikėtas, trumpalaikis vėjo sustiprėjimas iki didelių reikšmių, ryškiai viršijantis esamo vėjo greitį

                    3. Pastovus vėjo stiprėjimas iki uraganinių reikšmių

                      11.
                      Nuo ko priklauso bangų elementų pokyčiai:

                      1. Nuo atmosferos slėgio, vandenų akvatorijos gylių ir laivo padėties pagal vėjo kryptį

                      2. Nuo vėjo greičio, pastovaus jo poveikio laiko, krypties ir greičio keitimosi, bangos įsibėgėjimo ilgio

                      3. Nuo bangos aukščio, ilgio ir vandens gylio santykio

                        12.
                        Kas pavaizduota paveiksle:

                        1. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu pagal rumbus %

                        2. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu ir jų greičiu pagal rumbus %

                        3. Vėjarožė su metiniu vėjų greičių pasikartojimu pagal rumbus %

                          13.
                          Ką nusako užrašas „3,0 - V“, nustatant vandens bangavimą:

                          1. 3,0 - trečios kategorijos bangos, V - vakarų krypties

                          2. 3,0 - trijų keterų bangos, V - vakarų krypties

                          3. 3,0 - didžiausias bangų aukštis metrais, V - penkių balų bangavimas

                            14.
                            Kurios skalės balais apibūdinamas vėjo stiprumas:

                            1. Beauforto skalės balais

                            2. Barometro skalės balais

                            3. Barografo skalės balais

                              15.
                              Kaip sukasi vėjas ciklonuose šiaurės pusrutulyje:

                              1. Pagal laikrodžio rodyklę

                              2. Iš rytų į pietus

                              3. Prieš laikrodžio rodyklę

                                16.
                                Kas pavaizduota paveiksle:

                                1. Vėjarožė su metiniu vėjo pasikartojimu pagal magnetinį kompasą

                                2. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu ir jų greičiu pagal rumbus

                                3. Vėjarožė su metiniu vėjo pasikartojimu pagal girokompasą ir pasikartojamu greičiu m/s pagal lagą

                                  17.
                                  Kaip vadinasi prietaisas vėjo greičiui matuoti:

                                  1. Anemometras

                                  2. Barometras

                                  3. Aneroidas

                                    18.
                                    Kaip sukasi vėjas anticiklonuose šiaurės pusrutulyje:

                                    1. Prieš laikrodžio rodyklę

                                    2. Iš pietų į rytus

                                    3. Pagal laikrodžio rodyklę

                                      19.
                                      Kas nurodoma meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotu simboliu:

                                      1. Vėjo greitis km/h jo stiprumas mazgais ir debesuotumas %

                                      2. Vėjo greitis mazgais jo kryptis ir debesuotumas %

                                      3. Vėjo stiprumas km/h jo greitis mazgais ir debesuotumas

                                        20.
                                        Kokia yra vėjo susidarymo priežąstis:

                                        1. Izobarinių paviršių tolygus slinkimas pažeme

                                        2. Nevienodas atmosferinio slėgio pasiskirstymas Žemės paviršiuje

                                        3. Kalnuotų vietovių mainymasis su lygumomis

                                          21.
                                          Kas yra „vėjarožė“:

                                          1. Vėjo krypties nuoroda pagal metų laikus

                                          2. Konkrečiame regione vyraujančių vėjų režimo pavaizdavimo diagrama

                                          3. Prognozuojamų artimiausiam laikui vėjo kryptys

                                            22.
                                            Kaip priklauso garso sklidimo greitis ore nuo temperatūros:

                                            1. Abu atsakymai teisingi

                                            2. Garso sklidimo greitis didesnis karštame ore

                                            3. Garso sklidimo greitis mažesnis šaltame ore

                                              23.
                                              Šviesos srauto stiprumo matavimo vienetas yra:

                                              1. Liumbas (lu)

                                              2. Liumenas (lm)

                                              3. Liumensas (liu)

                                                24.
                                                Kokia vėjo kryptis yra priešinga šiaurės vakarų vėjo krypčiai:

                                                1. Pietvakarių

                                                2. Pietryčių

                                                3. Šiaurės rytų

                                                  25.
                                                  Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                  1. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - SW, debesuotumas 50 %

                                                  2. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - NE, debesuotumas 50 %

                                                  3. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - NW, debesuotumas 50 %

                                                    26.
                                                    Kokia vėjo kryptis yra priešinga šiaurės rytų vėjo krypčiai:

                                                    1. Šiaurės vakarų

                                                    2. Pietryčių

                                                    3. Pietvakarių

                                                      27.
                                                      Ką rodo ryškūs vandens spalvos pasikeitimai:

                                                      1. Tėkmių ribas, artėjimą prie kranto, artėjimą prie seklumų, prie upių žiočių

                                                      2. Žemą atmosferos slėgį

                                                      3. Vandens užterštumą našmenimis

                                                        28.
                                                        Ką rodo žalesnė arba žalesnė su geltonu atspalviu vandens spalva:

                                                        1. Greitėjančią tėkmę

                                                        2. Didėjanti vandens gylį

                                                        3. Seklumą

                                                          29.
                                                          Škvalo artėjimo požymiai:

                                                          1. Kada vandens paviršiuje matomas artėjantis tamsus raibuliavimas su baltomis keterėlėmis

                                                          2. Kada plunksniniai debesys juda iš rytų į vakarus

                                                          3. Kada pakrantėje reguliariai pučia brizai

                                                            30.
                                                            Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                            1. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SE, debesuotumas 100 %

                                                            2. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SW, debesuotumas 100 %

                                                            3. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SN, debesuotumas 100 %

                                                              31.
                                                              Oro pablogėjimo požymiai:

                                                              1. Vėjas pasisuka pagal laikrodžio rodyklę

                                                              2. Atmosferinis slėgis kyla

                                                              3. Greitai krenta atmosferinis slėgis

                                                                32.
                                                                Oro pagerėjimo požymiai:

                                                                1. Greitai krenta atmosferinis slėgis

                                                                2. Bangų kryptis nesutampa su vėjo kryptimi

                                                                3. Atmosferinis slėgis kyla

                                                                  33.
                                                                  Štorminio oro požymiai:

                                                                  1. Staigiai krenta atmosferinis slėgis

                                                                  2. Jūriniai paukščiai laikosi arčiau kranto

                                                                  3. Abu atsakymai teisingi

                                                                    34.
                                                                    Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                                    1. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NW, nėra debesų

                                                                    2. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NS, nėra debesų

                                                                    3. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NE, nėra debesų

                                                                      35.
                                                                      Ilgai truksiančio blogo oro požymiai:

                                                                      1. Slėgis kyla lėtai, ilgai ir nuolat (2 - 3 paras), laikosi aukštas, vasarą ryte ant denio iškrinta rasa

                                                                      2. Debesuotumas, vėjas, matomumas ir bangavimas žymiai nesikeičia, žemas atmosferinis slėgis

                                                                      3. Pakrantėje reguliariai pučia brizai

                                                                        36.
                                                                        Jūrų ir didelių ežerų pakraščių vėjai, keičiantys kryptį du kartus per parą, vadinami:

                                                                        1. Sausvėjais

                                                                        2. Brizais

                                                                        3. Musonais

                                                                          37.
                                                                          Ilgai truksiančio gero oro požymiai:

                                                                          1. Debesuotumas, vėjas, matomumas ir bangavimas žymiai nesikeičia, žemas atmosferinis slėgis

                                                                          2. Slėgis kyla lėtai, ilgai ir nuolat, 2 - 3 paras laikosi aukštas, vasarą ryte ant denio iškrinta rasa

                                                                          3. Jūriniai paukščiai laikosi arčiau kranto

                                                                            38.
                                                                            Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                                            1. Vėjo greitis 5 km/h, kryptis - E, debesuotumas 75 %

                                                                            2. Vėjo greitis 10 mazgų, kryptis - W, debesuotumas 75 %

                                                                            3. Vėjo greitis 5 mazgai, kryptis - E, debesuotumas 75 %

                                                                              39.
                                                                              Kokios prieblandos rūšys skiriamos pagal saulės nusileidimo po horizontu laipsnį ir atitinkamą žemės apšvietimą:

                                                                              1. Rūkinė, optinė, astronominė

                                                                              2. Pilietinė, atmosferinė, astronominė

                                                                              3. Pilietinė, jūrinė (navigacinė), astronominė

                                                                                40.
                                                                                Kada prasideda ir iki kada tęsiasi „pilietinė“ prieblanda:

                                                                                1. Prasideda nuo "jūrinės (navigacinės)" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                2. Prasideda nuo "astronominės" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                3. Prasideda nuo saulės nusileidimo momento ir tęsiasi iki jos pasislėpimo po horizontu 6 - 8°

                                                                                  41.
                                                                                  Vėjai, keičiantys kryptį du kartus per metus, vasarą jie pučia iš vandenyno į sausumą, žiemą iš sausumos į vandenyną, vadinami:

                                                                                  1. Sausvėjais

                                                                                  2. Brizais

                                                                                  3. Musonais

                                                                                    42.
                                                                                    Teritorija, iš kurios į pagrindinę upę suteka paviršutiniai ir požeminiai vandenys, vadinama:

                                                                                    1. Upės vagos slėniu

                                                                                    2. Upės debitu

                                                                                    3. Upės baseinu

                                                                                      43.
                                                                                      Kada prasideda ir kada baigiasi „astronominė“ prieblanda:

                                                                                      1. Prasideda nuo saulės nusileidimo momento ir tęsiasi iki jos pasislėpimo po horizontu 6 - 8°

                                                                                      2. Prasideda nuo "pilietinės" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                      3. Prasideda po "jūrinės (navigacinės)" prieblandos pabaigos ir baigiasi kai saulė būna apie 18° žemiau horizonto

                                                                                        44.
                                                                                        Jūros įlanka, kurią nuo jūros skiria nerija, o su jūra jungiasi neplačiu sąsiauriu, vadinama:

                                                                                        1. Lagūna

                                                                                        2. Delta

                                                                                        3. Estuarija

                                                                                          45.
                                                                                          Vėjai, keičiantys kryptį du kartus per metus, vasarą jie pučia iš vandenyno į sausumą, žiemą iš sausumos į vandenyną, vadinami:

                                                                                          1. Sausvėjais

                                                                                          2. Brizais

                                                                                          3. Musonais

                                                                                            46.
                                                                                            Kaip vadinamas aukštutinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                            1. Jonosfera

                                                                                            2. Troposfera

                                                                                            3. Stratosfera

                                                                                              47.
                                                                                              Vietos, kur upės įteka į jūrą, ežerą ar kitą upę, vadinama:

                                                                                              1. Žiotimis

                                                                                              2. Limanais

                                                                                              3. Deltomis

                                                                                                48.
                                                                                                Kaip vadinamas vidurinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                                1. Jonosfera

                                                                                                2. Stratosfera

                                                                                                3. Troposfera

                                                                                                  49.
                                                                                                  Kuršių marios yra:

                                                                                                  1. Estuarija

                                                                                                  2. Lagūna

                                                                                                  3. Delta

                                                                                                    50.
                                                                                                    Kaip vadinamas žemutinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                                    1. Stratosfera

                                                                                                    2. Troposfera

                                                                                                    3. Girosfera

                                                                                                      51.
                                                                                                      Didesnių upių žiotyse, iš intensyviai nugulančių sąnašų susidaro lygumos, vadinamos:

                                                                                                      1. Upių limanais

                                                                                                      2. Upių deltomis

                                                                                                      3. Upių lagūnomis

                                                                                                        52.
                                                                                                        Į kelis sluoksnius dalijamas Žemės rutulio dujinis apgaubas:

                                                                                                        1. Dalijamas į du sluoksnius

                                                                                                        2. Dalijamas į tris sluoksnius

                                                                                                        3. Dalijamas į keturius sluoksnius

                                                                                                          53.
                                                                                                          Laikotarpis, per kurį banga nueina atstumą, lygų jos ilgiui, vadinama:

                                                                                                          1. Bangos sklidimo greičiu

                                                                                                          2. Bangos deniveliacija

                                                                                                          3. Bangos periodu

                                                                                                            54.
                                                                                                            Bet kurio nors bangos taško nueitas kelias per laiko vienetą vadinamas:

                                                                                                            1. Bangos deniveliacija

                                                                                                            2. Bangos sklidimo greičiu

                                                                                                            3. Bangos periodu

                                                                                                              55.
                                                                                                              Pagrindiniai vandens bangų elementai yra:

                                                                                                              1. Jų aukštis, plotis ir periodas

                                                                                                              2. Jų aukštis, ilgis ir sklidimo greitis

                                                                                                              3. Jų aukštis, plotis, periodas ir sklidimo greitis

                                                                                                                56.
                                                                                                                Kurie prietaisai naudojami atmosferos slėgiui matuoti:

                                                                                                                1. Anemometras ir barometras

                                                                                                                2. Batometras ir aneroidas

                                                                                                                3. Barometras ir aneroidas

                                                                                                                  57.
                                                                                                                  Kokios struktūros vėjai, vadinami „Ciklonais“:

                                                                                                                  1. Vėjai, kurie slenka į troposferos sritį

                                                                                                                  2. Vėjai, kurie slenka į aukšto slėgio sritį

                                                                                                                  3. Vėjai, slenkantys į žemo slėgio sritį

                                                                                                                    58.
                                                                                                                    Kokios struktūros vėjai, vadinami „Anticiklonais“:

                                                                                                                    1. Vėjai, slenkantys į aukšto slėgio sritį

                                                                                                                    2. Vėjai, kurie slenka į žemo slėgio sritį

                                                                                                                    3. Vėjai, kurie slenka į stratosferos sritį