Hidrometeorologija

Atgal
1.
Kuriame vandens telkinyje laivo grimzlė didesnė:

1. Gėlo vandens telkinyje

2. Sūraus vandens telkinyje

3. Visuose vandenyse vienoda

    2.
    Kaip matuojamas vandens bangos ilgis:

    1. Horizontaliai, tarp bangų viršūnių arba bangų įdubų

    2. Vertikaliai, tarp bangos viršūnės ir bangos duobės

    3. Vertikaliai, tarp skirtingų fazių toje pačioje bangoje

      3.
      Kaip matuojamas vandens bangos aukštis:

      1. Horizontaliai, tarp bangų viršūnių

      2. Vertikaliai, tarp bangos viršūnės ir bangos įdubos žemiausio taško

      3. Horizontaliai, tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje

        4.
        Kuriais iš šių matavimo vienetų, išreiškiamas vėjo greitis:

        1. Abu atsakymai teisingi

        2. Rumbais ir jūrmylėmis per sekundę

        3. Metrais per sekundę

          5.
          Kuo nusakoma vėjo kryptis:

          1. Laipsniais

          2. Abu atsakymai teisingi

          3. Rumbais

            6.
            Kuriais matavimo vienetais matuojamas vandens bangų aukštis:

            1. Balais

            2. Metrais

            3. Abu atsakymai teisingi

              7.
              Ką nustato hidrologinė prognozė:

              1. Išankstinius vandens lygius ir debitus upėse ir ežeruose

              2. Išankstines potvynio datas

              3. Išankstinį kasdieninį, vidutinį, minimalų, maksimalų vandens lygį ir debitą, potvynių lygį vandens telkiniuose, ledo lūžio datas

                8.
                Apibūdinkite meteorologinę sąvoką „prieblanda“:

                1. Pereinamasis laikotarpis tarp dienos ir nakties

                2. Pereinamasis laikotarpis tarp dienos ir aušros

                3. Abu atsakymai teisingi

                  9.
                  Kas yra brizas:

                  1. Sausas jūrinis vėjas

                  2. Priekrantės vėjas, paros bėgyje ryškiai keičiantis savo kryptį, dieną - iš jūros į sausumą, naktį - iš sausumos į jūrą

                  3. Lengvas, pastovios krypties vėjas

                    10.
                    Kas yra škvalas:

                    1. Škvalinis, pastoviai pučiantis vėjas

                    2. Netikėtas, trumpalaikis vėjo sustiprėjimas iki didelių reikšmių, ryškiai viršijantis esamo vėjo greitį

                    3. Pastovus vėjo stiprėjimas iki uraganinių reikšmių

                      11.
                      Nuo ko priklauso bangų elementų pokyčiai:

                      1. Nuo bangos aukščio, ilgio ir vandens gylio santykio

                      2. Nuo vėjo greičio, pastovaus jo poveikio laiko, krypties ir greičio keitimosi, bangos įsibėgėjimo ilgio

                      3. Nuo atmosferos slėgio, vandenų akvatorijos gylių ir laivo padėties pagal vėjo kryptį

                        12.
                        Kas pavaizduota paveiksle:

                        1. Vėjarožė su metiniu vėjų greičių pasikartojimu pagal rumbus %

                        2. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu pagal rumbus %

                        3. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu ir jų greičiu pagal rumbus %

                          13.
                          Ką nusako užrašas „3,0 - V“, nustatant vandens bangavimą:

                          1. 3,0 - trečios kategorijos bangos, V - vakarų krypties

                          2. 3,0 - didžiausias bangų aukštis metrais, V - penkių balų bangavimas

                          3. 3,0 - trijų keterų bangos, V - vakarų krypties

                            14.
                            Kurios skalės balais apibūdinamas vėjo stiprumas:

                            1. Barometro skalės balais

                            2. Barografo skalės balais

                            3. Beauforto skalės balais

                              15.
                              Kaip sukasi vėjas ciklonuose šiaurės pusrutulyje:

                              1. Prieš laikrodžio rodyklę

                              2. Pagal laikrodžio rodyklę

                              3. Iš rytų į pietus

                                16.
                                Kas pavaizduota paveiksle:

                                1. Vėjarožė su metiniu vėjo pasikartojimu pagal girokompasą ir pasikartojamu greičiu m/s pagal lagą

                                2. Vėjarožė su metiniu vėjo pasikartojimu pagal magnetinį kompasą

                                3. Vėjarožė su metiniu vėjų pasikartojimu ir jų greičiu pagal rumbus

                                  17.
                                  Kaip vadinasi prietaisas vėjo greičiui matuoti:

                                  1. Aneroidas

                                  2. Anemometras

                                  3. Barometras

                                    18.
                                    Kaip sukasi vėjas anticiklonuose šiaurės pusrutulyje:

                                    1. Iš pietų į rytus

                                    2. Pagal laikrodžio rodyklę

                                    3. Prieš laikrodžio rodyklę

                                      19.
                                      Kas nurodoma meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotu simboliu:

                                      1. Vėjo greitis mazgais jo kryptis ir debesuotumas %

                                      2. Vėjo greitis km/h jo stiprumas mazgais ir debesuotumas %

                                      3. Vėjo stiprumas km/h jo greitis mazgais ir debesuotumas

                                        20.
                                        Kokia yra vėjo susidarymo priežąstis:

                                        1. Nevienodas atmosferinio slėgio pasiskirstymas Žemės paviršiuje

                                        2. Kalnuotų vietovių mainymasis su lygumomis

                                        3. Izobarinių paviršių tolygus slinkimas pažeme

                                          21.
                                          Kas yra „vėjarožė“:

                                          1. Konkrečiame regione vyraujančių vėjų režimo pavaizdavimo diagrama

                                          2. Vėjo krypties nuoroda pagal metų laikus

                                          3. Prognozuojamų artimiausiam laikui vėjo kryptys

                                            22.
                                            Kaip priklauso garso sklidimo greitis ore nuo temperatūros:

                                            1. Abu atsakymai teisingi

                                            2. Garso sklidimo greitis mažesnis šaltame ore

                                            3. Garso sklidimo greitis didesnis karštame ore

                                              23.
                                              Šviesos srauto stiprumo matavimo vienetas yra:

                                              1. Liumbas (lu)

                                              2. Liumenas (lm)

                                              3. Liumensas (liu)

                                                24.
                                                Kokia vėjo kryptis yra priešinga šiaurės vakarų vėjo krypčiai:

                                                1. Pietryčių

                                                2. Pietvakarių

                                                3. Šiaurės rytų

                                                  25.
                                                  Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                  1. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - NW, debesuotumas 50 %

                                                  2. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - NE, debesuotumas 50 %

                                                  3. Vėjo greitis 20 mazgų, kryptis - SW, debesuotumas 50 %

                                                    26.
                                                    Kokia vėjo kryptis yra priešinga šiaurės rytų vėjo krypčiai:

                                                    1. Pietvakarių

                                                    2. Šiaurės vakarų

                                                    3. Pietryčių

                                                      27.
                                                      Ką rodo ryškūs vandens spalvos pasikeitimai:

                                                      1. Žemą atmosferos slėgį

                                                      2. Vandens užterštumą našmenimis

                                                      3. Tėkmių ribas, artėjimą prie kranto, artėjimą prie seklumų, prie upių žiočių

                                                        28.
                                                        Ką rodo žalesnė arba žalesnė su geltonu atspalviu vandens spalva:

                                                        1. Greitėjančią tėkmę

                                                        2. Seklumą

                                                        3. Didėjanti vandens gylį

                                                          29.
                                                          Škvalo artėjimo požymiai:

                                                          1. Kada vandens paviršiuje matomas artėjantis tamsus raibuliavimas su baltomis keterėlėmis

                                                          2. Kada plunksniniai debesys juda iš rytų į vakarus

                                                          3. Kada pakrantėje reguliariai pučia brizai

                                                            30.
                                                            Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                            1. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SN, debesuotumas 100 %

                                                            2. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SE, debesuotumas 100 %

                                                            3. Vėjo greitis 25 mazgai, kryptis - SW, debesuotumas 100 %

                                                              31.
                                                              Oro pablogėjimo požymiai:

                                                              1. Vėjas pasisuka pagal laikrodžio rodyklę

                                                              2. Atmosferinis slėgis kyla

                                                              3. Greitai krenta atmosferinis slėgis

                                                                32.
                                                                Oro pagerėjimo požymiai:

                                                                1. Atmosferinis slėgis kyla

                                                                2. Bangų kryptis nesutampa su vėjo kryptimi

                                                                3. Greitai krenta atmosferinis slėgis

                                                                  33.
                                                                  Štorminio oro požymiai:

                                                                  1. Abu atsakymai teisingi

                                                                  2. Staigiai krenta atmosferinis slėgis

                                                                  3. Jūriniai paukščiai laikosi arčiau kranto

                                                                    34.
                                                                    Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                                    1. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NE, nėra debesų

                                                                    2. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NS, nėra debesų

                                                                    3. Vėjo greitis 15 mazgų, kryptis - NW, nėra debesų

                                                                      35.
                                                                      Ilgai truksiančio blogo oro požymiai:

                                                                      1. Pakrantėje reguliariai pučia brizai

                                                                      2. Slėgis kyla lėtai, ilgai ir nuolat (2 - 3 paras), laikosi aukštas, vasarą ryte ant denio iškrinta rasa

                                                                      3. Debesuotumas, vėjas, matomumas ir bangavimas žymiai nesikeičia, žemas atmosferinis slėgis

                                                                        36.
                                                                        Jūrų ir didelių ežerų pakraščių vėjai, keičiantys kryptį du kartus per parą, vadinami:

                                                                        1. Sausvėjais

                                                                        2. Musonais

                                                                        3. Brizais

                                                                          37.
                                                                          Ilgai truksiančio gero oro požymiai:

                                                                          1. Jūriniai paukščiai laikosi arčiau kranto

                                                                          2. Debesuotumas, vėjas, matomumas ir bangavimas žymiai nesikeičia, žemas atmosferinis slėgis

                                                                          3. Slėgis kyla lėtai, ilgai ir nuolat, 2 - 3 paras laikosi aukštas, vasarą ryte ant denio iškrinta rasa

                                                                            38.
                                                                            Ką nurodo meteorologiniame žemėlapyje(orlapyje), paveiksle pavaizduotas simbolis:

                                                                            1. Vėjo greitis 5 km/h, kryptis - E, debesuotumas 75 %

                                                                            2. Vėjo greitis 10 mazgų, kryptis - W, debesuotumas 75 %

                                                                            3. Vėjo greitis 5 mazgai, kryptis - E, debesuotumas 75 %

                                                                              39.
                                                                              Kokios prieblandos rūšys skiriamos pagal saulės nusileidimo po horizontu laipsnį ir atitinkamą žemės apšvietimą:

                                                                              1. Rūkinė, optinė, astronominė

                                                                              2. Pilietinė, atmosferinė, astronominė

                                                                              3. Pilietinė, jūrinė (navigacinė), astronominė

                                                                                40.
                                                                                Kada prasideda ir iki kada tęsiasi „pilietinė“ prieblanda:

                                                                                1. Prasideda nuo "astronominės" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                2. Prasideda nuo "jūrinės (navigacinės)" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                3. Prasideda nuo saulės nusileidimo momento ir tęsiasi iki jos pasislėpimo po horizontu 6 - 8°

                                                                                  41.
                                                                                  Vėjai, keičiantys kryptį du kartus per metus, vasarą jie pučia iš vandenyno į sausumą, žiemą iš sausumos į vandenyną, vadinami:

                                                                                  1. Brizais

                                                                                  2. Musonais

                                                                                  3. Sausvėjais

                                                                                    42.
                                                                                    Teritorija, iš kurios į pagrindinę upę suteka paviršutiniai ir požeminiai vandenys, vadinama:

                                                                                    1. Upės vagos slėniu

                                                                                    2. Upės baseinu

                                                                                    3. Upės debitu

                                                                                      43.
                                                                                      Kada prasideda ir kada baigiasi „astronominė“ prieblanda:

                                                                                      1. Prasideda nuo "pilietinės" prieblandos pabaigos ir tęsiasi iki saulės nusileidimo po horizontu apie 12°

                                                                                      2. Prasideda po "jūrinės (navigacinės)" prieblandos pabaigos ir baigiasi kai saulė būna apie 18° žemiau horizonto

                                                                                      3. Prasideda nuo saulės nusileidimo momento ir tęsiasi iki jos pasislėpimo po horizontu 6 - 8°

                                                                                        44.
                                                                                        Jūros įlanka, kurią nuo jūros skiria nerija, o su jūra jungiasi neplačiu sąsiauriu, vadinama:

                                                                                        1. Lagūna

                                                                                        2. Estuarija

                                                                                        3. Delta

                                                                                          45.
                                                                                          Vėjai, keičiantys kryptį du kartus per metus, vasarą jie pučia iš vandenyno į sausumą, žiemą iš sausumos į vandenyną, vadinami:

                                                                                          1. Musonais

                                                                                          2. Sausvėjais

                                                                                          3. Brizais

                                                                                            46.
                                                                                            Kaip vadinamas aukštutinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                            1. Troposfera

                                                                                            2. Stratosfera

                                                                                            3. Jonosfera

                                                                                              47.
                                                                                              Vietos, kur upės įteka į jūrą, ežerą ar kitą upę, vadinama:

                                                                                              1. Limanais

                                                                                              2. Deltomis

                                                                                              3. Žiotimis

                                                                                                48.
                                                                                                Kaip vadinamas vidurinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                                1. Troposfera

                                                                                                2. Jonosfera

                                                                                                3. Stratosfera

                                                                                                  49.
                                                                                                  Kuršių marios yra:

                                                                                                  1. Estuarija

                                                                                                  2. Lagūna

                                                                                                  3. Delta

                                                                                                    50.
                                                                                                    Kaip vadinamas žemutinis atmosferos sluoksnis:

                                                                                                    1. Girosfera

                                                                                                    2. Troposfera

                                                                                                    3. Stratosfera

                                                                                                      51.
                                                                                                      Didesnių upių žiotyse, iš intensyviai nugulančių sąnašų susidaro lygumos, vadinamos:

                                                                                                      1. Upių limanais

                                                                                                      2. Upių deltomis

                                                                                                      3. Upių lagūnomis

                                                                                                        52.
                                                                                                        Į kelis sluoksnius dalijamas Žemės rutulio dujinis apgaubas:

                                                                                                        1. Dalijamas į keturius sluoksnius

                                                                                                        2. Dalijamas į tris sluoksnius

                                                                                                        3. Dalijamas į du sluoksnius

                                                                                                          53.
                                                                                                          Laikotarpis, per kurį banga nueina atstumą, lygų jos ilgiui, vadinama:

                                                                                                          1. Bangos deniveliacija

                                                                                                          2. Bangos periodu

                                                                                                          3. Bangos sklidimo greičiu

                                                                                                            54.
                                                                                                            Bet kurio nors bangos taško nueitas kelias per laiko vienetą vadinamas:

                                                                                                            1. Bangos deniveliacija

                                                                                                            2. Bangos periodu

                                                                                                            3. Bangos sklidimo greičiu

                                                                                                              55.
                                                                                                              Pagrindiniai vandens bangų elementai yra:

                                                                                                              1. Jų aukštis, plotis ir periodas

                                                                                                              2. Jų aukštis, plotis, periodas ir sklidimo greitis

                                                                                                              3. Jų aukštis, ilgis ir sklidimo greitis

                                                                                                                56.
                                                                                                                Kurie prietaisai naudojami atmosferos slėgiui matuoti:

                                                                                                                1. Anemometras ir barometras

                                                                                                                2. Barometras ir aneroidas

                                                                                                                3. Batometras ir aneroidas

                                                                                                                  57.
                                                                                                                  Kokios struktūros vėjai, vadinami „Ciklonais“:

                                                                                                                  1. Vėjai, kurie slenka į aukšto slėgio sritį

                                                                                                                  2. Vėjai, slenkantys į žemo slėgio sritį

                                                                                                                  3. Vėjai, kurie slenka į troposferos sritį

                                                                                                                    58.
                                                                                                                    Kokios struktūros vėjai, vadinami „Anticiklonais“:

                                                                                                                    1. Vėjai, kurie slenka į stratosferos sritį

                                                                                                                    2. Vėjai, kurie slenka į žemo slėgio sritį

                                                                                                                    3. Vėjai, slenkantys į aukšto slėgio sritį